III skyrius. 7 skirsnis. Specialieji reikalavimai valyklai
III skyrius
Užsakovo reikalavimai
7 Skirsnis Specialūs reikalavimai nuotekų valyklai
Turinys
1. Esama padėtis 3
1.1 Bendra informacija 3
1.2 Gamtinės sąlygos 3
1.2.1 Klimatinės sąlygos 3
1.2.2 Geologinės sąlygos 4
1.2.3 Priėmėjas 4
1.3 Saugomos teritorijos 4
1.4 Nekilnojamieji kultūros paveldo objektai 4
2. Specialieji reikalavimai nuotekų valyklai 4
2.1 Statybos darbų aikštelė ir rangovo atsakomybės ribos 4
2.2 Darbų apimtys 5
2.3 Nurodymai konkurso dalyviams, reikalavimai projektui 6
2.3.1 Projekto koncepcija 6
2.3.2 Įrangos patikimumas ir dubliavimas 7
2.3.3 Normos ir standartai 7
2.3.4 Matavimo vienetai 7
2.4 Reikalavimai nuotekų valymo technologijai 7
2.5 Nuotekų valyklos projektinės charakteristikos 8
2.6 Reikalavimai valytoms nuotekoms 9
2.7 Nuotekų valymo sistemoms keliami reikalavimai 9
2.7.1 Bendri reikalavimai 9
2.7.2 Technologinis pastatas 10
2.7.3 Nuotekų priėmimas 10
2.7.4 Debito ir koncentracijos išlyginimas 10
2.7.5 Mėginių ėmimas 10
2.7.6 Nuotekų parengtinis valymas 10
2.7.7 Atvežtinių nuotekų priėmimas 11
2.7.8 Paskirstymo kamera 11
2.7.9 Biologinis valymas 11
2.7.10 Aeracija 12
2.7.11 Orapūtinė 13
2.7.12 Anoksiniai/anaerobiniai reaktoriai 13
2.7.13 Antriniai nusodintuvai 13
2.7.14 Grąžinamo veikliojo dumblo tiekimo sistema 14
2.7.15 Perteklinio veikliojo dumblo šalinimas 14
2.7.16 Perteklinio dumblo stabilizavimas 14
2.7.17 Valytų nuotekų srauto matavimas ir bandinių ėmimas 15
2.7.18 Cheminiai reagentai 15
2.7.19 Kvapo kontroliavimas ir apdorojimas 15
2.7.20 Talpų avarinis ištuštinimas 15
2.7.21 Įrenginių darbas 15
2.7.22 Automatizavimas 16
2.7.23 Proceso kontrolės įranga, prietaisai 16
2.7.24 Papildomo valymo įrenginiai 16
3. Rangovo dokumentai 17
3.1 Bendri reikalavimai 17
3.2 Inžineriniai tyrinėjimai 17
3.3 Projektas 17
3.4 Išpildomoji dokumentacija 18
1. Esama padėtis
1.1 Bendra informacija
Musninkuose dauguma gyventojų neturi galimybės centralizuotai tvarkyti nuotekas - prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos yra pasijungę tik 4 % Musninkų gyventojų, miestelyje paklota apie 980 m nuotekų tinklų. Gyventojai naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis - nuotekų kaupimo-išgriebimo talpos arba tvarko kitais būdais.
Miestelyje pagal paskirtį yra eksploatuojami senieji nuotekų valymo įrenginiai, esantys vakarinėje priemiestinėje miestelio pusėje. Įrenginiai pastatyti ir pradėti eksploatuoti 1978 metais. Žemės sklypo plotas 0,4546 ha, kadastrinis Nr. 8942/0002:11, unikalus numeris: 8942-00020011. Žemės sklypo registro pažymėjimas, valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 87, žemės sklypo paženklinimo aktas ir žemės sklypo planas M1:500 pridedamas pirkimo dokumentų V skyriuje.
Nuotekų valymo įrenginių našumas - 35 m3/d, nuotekų išvalymo efektyvumas - apie 60 %. Nuotekų valyklos teritorijoje pastatytas pastatas - orapūtė, unikalus Nr. 8997-3009-4011, valymo įrenginiai (aeruojamas tvenkinys ir filtracijos tvenkinys), unikalus Nr. 8997-3009-4022. Dabartinė visų nuotekų valyklos elementų būklė yra gana prasta, visiškai susidėvėjusi. Nuo pastatymo t.y. 1978m. miestelio valymo įrenginiai nebuvo rekonstruojami. Valytos nuotekos išleidžiamos į Musės upę. Į paviršinius vandenis išleidžiamų valytų nuotekų kokybė neatitinka Lietuvos Respublikos ir ES 91/271/EEC keliamų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu Širvintų rajono savivaldybės bendrajame plane numatoma, kad centralizuotus nuotekų tinklus turės ne mažiau kaip 95 % Musninkų miestelio gyventojų bei išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokybė turės tenkinti Lietuvos respublikos ir ES „Miestų nuotekų valymo direktyvos" 91/271/EEC reikalavimus.
Tam, kad būtų įgyvendinti užsibrėžti tikslai, turi būti pastatyti Musninkų miestelio nuotekų valymo įrenginiai.
1.2 Gamtinės sąlygos
1.2.1 Klimatinės sąlygos
Oro temperatūra:
vidutinė metinė 6,4 oC, maksimali 35,2 oC , minimali - 37,8 oC, šildymo sezono šalčiausių parų oro temperatūra -18,3 oC.
Santykinis oro drėgnumas: metinis 80 %.
Vėjo greitis: vidutinis metinis 3,7 m/s, maksimalus 27 m/s.
Kritulių kiekis: vidutinis metinis 635 mm, maksimalus paros 88 mm.
Sniego dangos storis per žiemą: vidutinis 22 cm, maksimalus 39,5 cm.
Apledėjimas. Lijundros - šerkšno apšalo tankis: lijundra 0,55 g/cm3, grūdinis šerkšnas
0,20 g/cm3, kristalinis šerkšnas 0,05 g/cm3, šlapias sniegas 0,20 g/cm3.
Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis:
vieną kartą per 10 metų 103 cm, vieną kartą per 50 metų 140 cm.
1.2.2 Geologinės sąlygos
Pagal fizinį geografinį rajonavimą Musninkų miestelio teritorija priskiriama Nemuno ledynui. Ledyno pagrindą sudaro limnoglacialinės nuogulos iš smulkaus smėlio.
1.2.3 Priėmėjas
Iš Musninkų nuotekų valymo įrenginių valytos nuotekos bus išleidžiamos į Musės upę.
1.3 Saugomos teritorijos
Musninkų miestelio ribose nėra saugomų teritorijų, tame tarpe nėra įsteigtų savivaldybės saugomų draustinių ar gamtinio kraštovaizdžio objektų bei nėra nustatytų europinę biologinę svarbą turinčių buveinių ar paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų.
Artimiausia Europos europinio tinklo Natura 2000 teritorija - Neries upė (BAST). Nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos t.y. Musninkų miestelio Neries upė nutolusi apie 4,8 km atstumu pietvakarių pusėje. Neries upė - skiriama retoms žuvų rūšims bei jų nerštavietėms apsaugoti (salačiams, kirtikliams, paprastiesiems kūjagalviams, lašišoms). Neries vaga daugiau ar mažiau natūrali, vandens tarša šiuo metu sumažėjusi, o tai lemia gana didelę retų ir praeivių žuvų įvairovę.
Musninkų miestelio nuotekų tvarkymo sistemos plėtros ir rekonstravimo darbai saugomoms bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms neigiamo poveikio neturės.
1.4 Nekilnojamieji kultūros paveldo objektai
Planuojama ūkinė veikla nepatenka į valstybės saugomas nekilnojamus kultūros paveldo teritorijas. Artimiausia valstybės saugoma nekilnojama vietovė - Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios statinių komplekso varpinė, kuri stovi Musninkų miestelio centre Vilniaus gatvėje, prie kelio 116 Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos. Turi neogotikos bruožų. Unikalus objekto kodas 1655.
Kitas vietinis nekilnojamas kultūros paveldas - Musninkų (Musninkėlių) dvaro sodybos fragmentai (unikalus objekto kodas 695). Musninkų (Musninkėlių) dvaro sodyba yra į pietvakarius nuo Musninkų miestelio, abiejuose Musės upės krantuose. Dešiniajame krante yra didžioji dvaro pastatų likučių dalis, o kairiajame krante - buvusio vandens malūno liekanos. Visą dvaro pastatų kompleksą šiuo metu sudaro svirnas (griūvantis), kluono griuvėsiai, malūno, ledainės ir dvaro rūmų pamatai bei užgriuvę rūsiai.
Įvertinus kultūrinius-istorinius bruožus, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimą, t.y. klojant nuotekų tinklus Musninkų miestelyje, darbus rekomenduojama vykdyti tariantis su kultūros vertybių apsaugos specialistais. Atskirose vietose, rekomendavus kultūros vertybių apsaugos specialistams, tikslinga taikyti poveikį mažinančias priemones (betranšėjines technologijas, darbo laiko apribojimą bei pan.). Planuojama ūkinė veikla šioms nekilnojamoms kultūrinėms vertybėms neigiamos įtakos neturės.
2. Specialieji reikalavimai nuotekų valyklai
2.1 Statybos darbų aikštelė ir rangovo atsakomybės ribos
Musninkų nuotekų valymo įrenginių projekte numatyti statybos darbai bus atliekami nuotekų valyklos teritorijoje. Už nuotekų valyklos teritorijos numatoma sumontuoti valytų nuotekų išleistuvą. Musninkų nuotekų valykloje Rangovo atsakomybės ribos prasideda ties slėgine nevalytų nuotekų linija, o baigiasi ties valytų nuotekų išleistuvu į Musės upę.
2.2 Darbų apimtys
Į darbų apimtis turi būti įtraukta visa įranga ir darbai, reikalingi pastatyti pilnai veikiančius Musninkų nuotekų valymo įrenginius, įtraukiant, bet neapsiribojant aukščiau išvardintas darbų apimtis:
Pastatyti naują lengvų konstrukcijų technologinį pastatą, jame įrengiant: mechaninių grotų patalpa, orapūčių patalpa, elektros įvado ir automatikos valdymo patalpa. Grindys - gelžbetoninės su akmens masės plytelių danga, durys - metalinės su termosekcija, langai neprojektuojami. Numatyti lietaus vandens surinkimą ir nuvedimą nuo pastato stogo.
Pastate įrengti reikalingą ventiliacijos sistemą.
Atvesti naujų nuotekų valymo įrenginių elektros įvadą nuo esamo elektros įvado valyklos teritorijoje, įrengiant naujas elektros paskirstymo ir automatinio valdymo spintas.
Įrengti kompleksinį nuotekų parengtinio valymo (nešmenų ir smėlio šalinimo) įrenginį, įrengti jo apvedimo liniją su rankinėmis grotomis
Pateikti nešmenų ir smėlio kaupimo konteinerius (4 vnt).
Įrengti dvi vietas nuotekų bandinių pasėmimui: prieš valymo įrenginius ir po biologinio valymo įrenginių.
Įrengti mažiausiai dvi lygiagrečias biologinio valymo technologines linijas. Biologinio valymo įrenginiai turi būti uždaro tipo. Visos talpos ir rezervuarai, pagal siūlomą technologiją esantys lauke, turi būti uždengti.
Įrengti biologinio valymo įrenginių avarinio apvedimo liniją su sklende.
Pateikti kilnojamą siurblį technologinių talpų avariniam ištuštinimui. Turi būti numatytas elektros atvadas (-ai) siurbliui prijungti.
Gamybiniame pastate orapūtinės patalpoje įrengti tris (dvi darbines + vieną avarinę) orapūtes su dažnio keitikliais. Taip pat numatyti dvi (vieną darbinę ir vieną avarinę) orapūtes perteklinio dumblo stabilizavimui.
Įrengti perteklinio dumblo aerobinį stabiliztorių.
Pakloti valymo įrenginių sklype technologinius vamzdynus ir elektros kabelius.
Įrengti technologinio proceso priežiūros, valdymo ir duomenų perdavimo sistemą (SCADA) į UAB „Širvintų vandenys" dispečerinę, ir numatyti esamos SCADA sistemos išplėtimą. Nuotekų valykloje turi būti numatyta galimybė operatoriui įjungti/išjungti atskirus įrengimus ir „rankiniame" režime.
Įrengti valytų nuotekų debito apskaitos mazgą, naudojant elektromagnetinį debitomatį.
Sumontuoti, išbandyti, suderinti visą nuotekų valymo technologinę ir automatinę įrangą.
Įrengti nuotekų valyklos teritorijos apšvietimą, apsauginę ir priešgaisrinę signalizaciją bei numatyti žaibosaugos - įžeminimo priemones.
Įrengti pastatų vidaus apšvietimą
Atlikti automatikos valdymo ir technologinio proceso paleidimo - derinimo darbus, parengti tolimesnės eksploatacijos instrukcijas, apmokyti aptarnaujantį personalą.
Aptverti nuotekų valymo įrenginių teritoriją 1,8 m aukščio vielos tinklo dengto plastizoliu tvora su dvivėriais rakinamais vartais. Tinklo akučių dydis ne daugiau kaip 5 cm.
Įrengti žvyro privažiavimo kelią iki nuotekų valyklos. Aikštelę įrenginių aptarnavimo transportui ir priešgaisriniam transportui įrengti su viršutine asfalto danga. Prie visų pastatų ir reikalingų aptarnauti technologinių įrenginių įrengti tinkamus takus ir pėstiesiems skirtus plotus iš surenkamųjų šaligatvio plytelių arba trinkelių bei betono trinkelių/plytelių nuogrindas apie juos.
Išvalyti valyklos teritorijoje esantį biologinį tvenkinį, pašalinti susikaupusį dumblą.
Įrengti išvalytų nuotekų išleidimo liniją ir išleistuvą į priimtuvą.
Vykdomų statybos darbų teritorijoje atlikti gerbūvio sutvarkymo darbus.
2.3 Nurodymai konkurso dalyviams, reikalavimai projektui
Konkurso dalyviai turi paruošti pasiūlymus pagal principus, aprašytus Užsakovo reikalavimuose, kituose pirkimo dokumentų skyriuose. Konkurso dalyviai, ruošdami savo konkursinį pasiūlymą, gali naudotis visa konkurso dokumentacijoje pateikta informacija, savo nuožiūra gali siūlyti nuotekų valymo įrenginių, reikalingų valyklos statinių, vamzdynų išdėstymą valyklos teritorijoje ir pan.
Laimėjęs konkursą konkurso dalyvis (būsimas Rangovas) bus visiškai atsakingas už Musninkų nuotekų valymo įrenginių statybos techninio ir darbo arba techninio-darbo projekto rengimą, jų patvirtinimą, projekto įgyvendinimą, statybos planavimą, nuotekų valymo įrenginių darbą, įrenginių išbandymus, nuotekų valyklos paleidimo ir derinimo darbus, perdavimą eksploatuoti. Taip pat Rangovas bus atsakingas už būtinus pasiekti valytų nuotekų kokybės rezultatus, faktinės pastatymo būklės brėžinių parengimą, eksploatavimo ir priežiūros instrukcijų parengimą, darbuotojų, kurie prižiūrės ir eksploatuos nuotekų įrenginius, apmokymų pravedimą.
2.3.1 Projekto koncepcija
Nuotekų valykloje turi būti numatyta tokia nuotekų valymo technologija, kad valykla dirbtų stabiliai gerai ir patikimai, esant didžiausiam įmanomam debito ir taršos svyravimui. Pagrindinis valyklos nuotekų valymo procesas turi būti sudarytas mažiausiai iš dviejų vienodų lygiagrečių technologinių linijų. Statiniai turi būti projektuojami tarnavimo laikui pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė". Mechaninė ir elektros įranga vietinėmis klimato sąlygomis turi gebėti dirbti tiek 24 valandas per parą, tiek su pertrūkiais. Įvairios įrangos minimalus tarnavimo laikas turi būti toks:
Įrangos eksploatacijos trukmė
Techninė įranga Tarnavimo laikas Proceso įranga 15 metų Skirstomieji įrenginiai 15 metų Valdymo sistemos 10 metų Proceso valdymas 5 metai
Įrangos išplanavimas turi tenkinti geriausius šiuolaikinius reikalavimus: būti gerai pritaikytas prie vietinių sąlygų, visus procesus ir įrangą būtų lengva pastatyti, naudoti, tikrinti ir prižiūrėti. Visa patiekiama mechaninė ir elektros įranga, jei įmanoma, turi turėti patvirtintus patikimo veikimo panašiose sąlygose dokumentus.
Rangovas, projektuodamas nuotekų valyklą turi numatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 "Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos" reikalaujamas priemones, kaip sumažinti nesklandumus, atsirandančius dėl gedimų ir techninės priežiūros (sumontuojant rezervinę įrangą, atsarginius pajėgumus, apvedimo linijas ir pan.). Funkcionalumas, sauga ir patogumas turi būti užtikrinti laikantis Lietuvos sveikatos ir saugos normų bei įgyvendinant šias priemones:
geras priėjimas prie visų prietaisų ir įrangos;
įrangos kėlimo įtaisų įrengimas (jei reikia);
visų darbo vietų apšvietimas;
darbo zonų ventiliacija kvapų panaikinimui;
mechaninės įrangos apsauga;
tinkama elektros įrangos izoliacija;
triukšmo slopinimas ir izoliacija;
apsauga nuo žaibo;
apsauga nuo gaisro;
laiptai, turėklai, gaubtai ir pan.
2.3.2 Įrangos patikimumas ir dubliavimas
Įrengimai turi būti suprojektuoti taip, kad skirtingos jų dalys būtų universalios ir patikimos. Visa proceso automatiką valdanti įranga (pagrindinė įranga, maitinimo tiekimo ir paskirstymo sistemos, valdymo pultai ir centrai, duomenų apdorojimo sistemos ir kt.) turi būti suprojektuoti su ne mažesniu kaip 10% rezervu.
2.3.3 Normos ir standartai
Projektavimas ir statyba turi būti vykdoma pagal Lietuvos Respublikoje veikiančius statybos įstatymus, normas ir standartus. Jeigu tokių standartų nėra, rangovas turi laikytis Europos sąjungos ar atitinkamus Valstybinius standartus, tokius kaip BSI, DIN, ATV ir kiti. Reikia vadovautis Lietuvos Statybos Techniniais Reglamentais ir kitais teisiniais aktais, paminėtais Užsakovo reikalavimuose.
2.3.4 Matavimo vienetai
Metrinės sistemos matmenų, našumo ir kitų parametrų matavimo vienetai pateikti lentelėje.
Matavimo vienetai
Pavadinimas Vienetai Ilgis m Plotas m² Tūris m³ Debitas l/s, m³/h, m³/d Greitis, paviršiaus apkrova m/s, m³/ m²∙h Temperatūra °C Slėgis bar, m v. st. Svoris kg Energija kWh Galia kW
2.4 Reikalavimai nuotekų valymo technologijai
Techniniai reikalavimai, išdėstyti Užsakovo reikalavimuose, turi būti suprantami kaip minimalūs reikalavimai. Nuotekų išvalymo procesams turi būti naudojami gerai žinomi ir praktikoje pasitvirtinę valymo principai:
Parengtinis nuotekų valymas (nešmenų ir smėlio šalinimas iš nuotekų);
Biologinis nuotekų valymas veikliuoju dumblu.
Konkurso dalyvis su pasiūlymu privalo pateikti:
siūlomą nuotekų valyklos technologinę schemą;
Nuotekų valyklos įrenginių hidraulinius pjūvius nuotekų ir dumblo tekėjimo kryptimis;
išsamius technologinio proceso ir talpų tūrių skaičiavimus, įskaitant parengtinį, biologinį nuotekų valymą bei dumblo apdorojimą;
susidarančio perteklinio dumblo kiekio skaičiavimus;
įrenginių išdėstymą plane;
plane pažymėti/nubrėžti teritoriją, kurioje galima būtų perspektyvoje išplėsti nuotekų biologinio valymo įrenginius;
siūlomų pastatų planus ir pjūvius.
Konkurso dalyvis turi parinkti praktikoje naudojamą veikliojo dumblo proceso technologiją, kad pavyzdžiais galėtų pademonstruoti siūlomo proceso tinkamumą, valant nuotekas su panašiomis savybėmis, kai įrenginiai dirba panašaus klimato sąlygomis. Nuorodos turi būti bent į vienus pilnai įrengtus ir daugiau kaip metus gerai veikiančius nuotekų valymo įrenginius.
Labai svarbu, kad pasirinkta technologinio proceso konfigūracija ir įrenginių išdėstymas kiek įmanoma sumažintų veikimo ir eksploatacijos kaštus, tačiau užtikrintų gerą ir stabilų nuotekų išvalymą. Tiekėjas savo pasiūlyme privalo pabrėžti, kad jis atsižvelgė į minimalius reikalavimus. Nuotekų valyklos hidraulinis pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 100 procentų skaičiuotino didžiausio valandos debito. Valytų nuotekų kokybės rodikliai, išdėstyti išvalymo reikalavimuose, turi būti išpildyti, kai debitas ir apkrova kinta nuo 30% iki 100% projektinio debito ir projektinės teršalų apkrovos reikšmės.
2.5 Nuotekų valyklos projektinės charakteristikos
Pagal Lietuvos statistikos departamento ataskaitas numatomas nežymus gyventojų skaičiaus mažėjimas visuose nedideliuose Lietuvos miesteliuose bei kaimiškose vietovėse. Gyventojų skaičiaus pokytis šiame projekte priimamas lygus nuliui. Pirkimo dokumentuose pateikiami duomenys apie Musninkų gyv. nuotekų kiekius bei užterštumą. Projektuodamas Musninkų nuotekų valyklą Rangovas privalo atsižvelgti ir į šiuos duomenis.
Musninkų nuotekų valyklos projektiniai valomų nuotekų debitai
Parametras Mato vnt. Reikšmė Nuotekų valyklos apkrova GE 337 GE tenkantis nuotekų kiekis l/GE*d 89 Nuotekų paros netolygumo koeficientas - 1,4 Nuotekų valandinis netolygumo koeficientas - 4,8 Vidutinis paros debitas, Qd,vid. m3/d 34 Didžiausias paros debitas, Qd,max. m3/d 48 Vidutinis valandos debitas, Qh,vid. m3/h 3 Didžiausias valandos debitas lietingu metu, Qh, max., m3/h 10 Nuotekų projektinė mažiausia temperatūra, oC oC 8 Nuotekų projektinė didžiausia temperatūra, oC oC 20
Musninkų nuotekų valyklos projektinės apkrovos ir teršalų koncentracijos
Parametras Mato vienetas Apkrovos Matavimo vienetas Teršalų koncentracijos nevalytose nuotekose BDS5 kg BDS5/d 20,2 mg O2/l 421 ChDS kg ChDS/d 40.4 mg ChDS/l 842 SM kg SM/d 23,6 mg SM/l 492 Nb kg N/d 4 mg N/l 83 Pb kg P/d 0,9 mg P/l 19
2.6 Reikalavimai valytoms nuotekoms
Išleidžiamose valytose nuotekose teršalų koncentracijos neturi viršyti Aplinkos ministro įsakyme "Nuotekų tvarkymo reglamentas" (Nr. D1-386; 2009-07-03, (Žin., 2009, Nr. 83-3473) ir pakeitimai) nustatytų ribinių verčių. Nuotekų kokybės mėginio ėmimo vieta turi būti vandens tėkmės kryptimi žemiau valymo įrenginių. Nuotekų užterštumo analizė turi būti atliekama pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius reikalavimus nuotekoms tvarkyti. Įtekančių į nuotekų valymo įrenginius ir iš jų į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų mėginių ėmimo dažnis ir mėginių paėmimo rūšis pateiktas Aplinkos ministro įsakyme "Nuotekų tvarkymo reglamentas (Nr. D1-386; 2009-07-03, (Žin., 2009, Nr. 83-3473) ir pakeitimai).
Pagal nuotekų tvarkymo reglamentą iš Musninkų nuotekų valyklos išleidžiamoms nuotekoms nereikia vertinti/skaičiuoti poveikio priimtuvui. Šiam projektui taip pat turi būti taikomi šie nuotekų valymo standartai:
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. D1-376 Statybos techninis reglamentas STR2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos",
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. D1-633 „Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas",
Vadovaujantis šiuo metu galiojančio nuotekų tvarkymo reglamento 2 lentelėje nurodytomis į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normomis ir leistino neigiamo poveikio priimtuvui skaičiavimais, projektuojamoms nuotekų valykloms parinkti keliami minimalūs reikalavimai pateikti lentelėje.
Išleidžiamų valytų nuotekų užterštumo normos
Parametrai Mato vnt. Reikšmė Biocheminis deguonies suvartojimas, BDS7 * mgO2/l 34 Biocheminis deguonies suvartojimas, BDS7 ** mgO2/l 23
* Didžiausia momentinė koncentracija.
** Metinė vidutinė koncentracija.
Atliekant technologinio proceso paleidimo - derinimo darbus, bus galima prašyti leistinos padidintos taršos išleidžiamose nuotekose. Už tą padidintą tarša turės sumokėti Rangovas. Nuotekų valymo įrenginių bandymų bei garantijos laikotarpiu Rangovas turės padengti visas išlaidas, patirtas Užsakovo, dėl išleidžiamose nuotekose esančių teršalų koncentracijų viršijimų bei gamtai padarytos žalos.
2.7 Nuotekų valymo sistemoms keliami reikalavimai
2.7.1 Bendri reikalavimai
Konkurso dalyvis, pateikdamas savo konkursinius ir projektinius pasiūlymus, turi pateikti skaičiavimus, įrodančius, kad jo pasirinkti įrenginiai, talpų tūriai ir pan. yra pakankami valomų nuotekų kiekiams ir bus pasiektas nuotekų išvalymo laipsnis.
Visos talpos ir rezervuarai, pagal siūlomą technologiją esantys lauke, turi būti uždengti. Turi būti numatytos visos reikalingos priemonės blogo kvapo pašalinimui. Eksploatavimui, saugumui ir patogiam darbui užtikrinti turi būti įrengiami geri priėjimai, įrangos (nešmenų krepšių) pakėlimo prietaisai, laiptai, turėklai ir kita.
Apie kiekvieną technologinę talpą, įrenginį, turi būti įrengta ne mažesnio kaip 0,8 m pločio trinkelių danga. Įėjus į NVĮ pastatą, gerai matomoje vietoje, turi būti pakabinta tiksli nuotekų valymo technologinė schema, su visais pastatytais įrenginiais. Nuotekų valymui gali būti siūloma klasikinė nuotekų biologinio valymo technologija, įrengiant aerotankus su antriniais nusodintuvais.
2.7.2 Technologinis pastatas
Technologinis pastato paskirtis saugoti technologinę įrangą nuo vagystės ir užšalimo šaltuoju metu laiku. Pastatas turi būti padalintas į dvi atskiras dalis:
Parengtinio valymo patalpa, kuriame turi būti įdiegtos parengtinio valymo įrenginys ir sandėliuojami nešmenų konteineriai.
Orapūčių patalpa.
Elektros ir automatikos skydinė.
WC patalpa ir persirengimo patalpa/operatorinė.
Ruošiant techninį pasiūlymą konkurso dalyvis turi vadovautis žemiau nurodytais reikalavimais technologiniam pastatui:
Pastatas turi būti statomas naudojant lengvas metalo konstrukcijas bei daugiasluoksnes plokštes.
Visos pastato sienos ir grindys turi būti paruoštos intensyviam patalpų plovimui bei padengtos antikorozinėmis priemonėmis.
Parengtinio valymo patalpos grindyse turi būti įrengta ertmė ir technologinis vamzdynas vandenis nuo grindų nutekėti į siurblinę.
Visos patalpos turi būti ventiliuojamos.
Orapūčių skleidžiamą šilumą reikia panaudoti patalpų šildymui.
Orapūčių bei elektros skydinės patalpos turi būti sausos.
Operatorinės patalpoje turi būti įrengtas stalas ir kėdė.
2.7.3 Nuotekų priėmimas
Musninkų nuotekų valykloje nuotekos atiteka slėgine linija ir iš karto patenka į gesinimo kamerą prieš parengtinius mechaninio valymo įrenginius. Gesinimo kameros tipą pasirenka rangovas. Gesinimo kameroje turi būti numatytas nuotekų mėginių paėmimas. Įrengti biologinio valymo įrenginių avarinio apvedimo liniją su sklende. Biologinio valymo įrenginių avarinio apvedimo liniją turi būti naudojama sutrikus valymo įrenginių darbui. Apvedimo linijoje turi būti įdiegta sklende. Apvedimo linija turi prasidėti paskirstymo kameroje po parengtinio valymo įrenginių arba prieš ją ir baigtis prieš išvalytų nuotekų debitomatį.
2.7.4 Debito ir koncentracijos išlyginimas
Jei Konkurso dalyvis mano, kad yra reikalinga, gali numatyti įrengti nuotekų debito ir koncentracijų išlyginimo talpą, siekiant užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą liūčių metu.
2.7.5 Mėginių ėmimas
Valomų ir valytų nuotekų užterštumui matuoti turi būti įrengtos dvi vietos nuotekų mėginiams pasemti: viena - prieš valymo įrenginius, kita - po biologinio valymo įrenginių.
2.7.6 Nuotekų parengtinis valymas
Musninkų nuotekų valykloje turi būti įrengti mechaniniai nuotekų parengtinio valymo įrenginiai, kurie turi būti projektuojami naujai statomame lengvų konstrukcijų pastate. Mechaniniuose nuotekų parengtinio valymo įrenginiuose iš nuotekų turi būti šalinami nešmenys (nuogrėbos) bei smėlis. Mechaninio nuotekų parengtinio valymo įrenginys turi būti pagamintas iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316. Visos metalinės kompleksinio įrenginio konstrukcijos, vamzdynas, flanšai ir jungiamosios detalės turi būti iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316. Kompleksinis įrenginys turi būti apsaugotos nuo perkrovimo tuo atveju, kai nenumatytas daiktas užstringa tarp judančių dalių ir tokiu būdu yra sustabdomas grotų (būgno) darbas. Nešmenų ir smėlio šalinimo velenai turi būti iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316.
Parengtinio valymo sudėtyje esančių mechaninių automatiškai dirbančių grotų (sieto) protarpiai (skylutės) turi būti ne didesni kaip 6 mm. Parengtinio valymo hidraulinis pajėgumas turi būti ne mažesnis, kaip maksimalus projektinis valomų nuotekų valandos debitas lietingu metu. Laiko intervalai tarp nuogriebų šalinimo turi būti reguliuojami nuo slėgio nuostolių grotose ir laiko.
Rankinės grotos (ant apvedimo linijos) turi būti iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316 klasės ir ne mažesnio našumo nei maksimalus nuotekų debitas lietingu metu. Rankinių grotų tarpai turi būti 20mm. Užsikimšus ar kitaip sutrikus mechaninių grotų darbui, turi būti numatytas avarinis nuotekų tekėjimas per rankines grotas, nereikalaujantis sklendžių atidarymo. Nešmenų pašalinimui nuo rankinių grotų turi būti pateiktas specialus tam pritaikytas grėblys. Grėblys taip pat turi būti gaminamas iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316.
Nešmenys turi būti talpinami į konteinerį. Prieš patenkant į konteinerį, nuogriebos turi būti nusausintos. Nešmenų laikymui turi būti pateikti du (po 0,12 m³ talpos) konteineriai su ratukais ir atverčiamais dangčiais. Laiko intervalai tarp nuogriebų šalinimo turi būti reguliuojami nuo slėgio nuostolių grotose ir laiko. Nuogriebos turi būti šalinamos į atitinkamą konteinerį. Prieš kraunant nuogriebas į konteinerį, jos turi būti nusausintos.
Iš nuotekų turi būti pašalintos smėlio dalelės, kurių dydis ≥ 200 (m. Kartu su smėliu neturi nusėsti organinės medžiagos, kurios sandėliuojamos su smėliu skleistų nemalonų kvapą. Nešmenų laikymui turi būti pateikti du (po 0,12 m³ talpos) konteineriai su ratukais ir atverčiamais dangčiais. Konteinerių išvežimo takas turi būti tolygus, be išsikišančių slenksčių ir panašių trukdžių.
Po kompleksiniu įrenginiu ir konteineriais per visą įrenginio ilgį turi būti įrengti trapai (grotelės), kad plaunant grindis ar atsitikus avarijai vanduo būtų surenkamas į trapus ir būtų išvengta patalpų apsėmimo. Tam, kad aptarnaujantis personalas lengvai ir be rizikos galėtų aptarnauti parengtinio valymo įrenginį, turi būti įrengtos aptarnavimo aikštelės, kopėčios ir pan. iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316. Kompleksinio įrenginio sraigtų iškėlimui turi būti suprojektuota ir sumontuota kransijos ir kėlimo įranga. Parengtinio valymo patalpa turi būti pakankamo aukščio įrenginio sraigtams pašalinti.
2.7.7 Atvežtinių nuotekų priėmimas
Musninkų nuotekų valykloje atvežtinių nuotekų priėmimas nenumatomas.
2.7.8 Paskirstymo kamera
Mechaniškai išvalytos nuotekos atitekės į paskirstymo kamerą prieš biologinį reaktorių. Čia nuotekos turi būti padalintos į biologinio reaktoriaus valymo linijas. Nuo mechaninio valymo įrenginių iki paskirstymo kameros nuotekos gali tekėti tiek atviru lataku, tiek vamzdžiu. Sumontuoti vožtuvai turi leisti atjungti vieną nuotekų liniją. Paskirstymo kamera turi būti pagaminta iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316 arba PP ar PE.
2.7.9 Biologinis valymas
Biologiniam valymui gali būti naudojamos tik Vokietijos ATV-DVWK-A 131 normose ir/arba Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 2.02.05:2004 nurodytos technologijos. Nuotekų valymas turi būti paremtas veikliojo dumblo procesu. Nepriklausomai nuo to, kokia biologinio nuotekų valymo technologija bus naudojama, Konkurso dalyvis savo projekte turi vadovautis žemiau nurodytais biologiniam nuotekų valymui keliamais reikalavimais:
Technologija turi būti tokia, kad būtų galima maksimaliai išvengti nekontroliuojamo (perteklinio) siūlinių mikroorganizmų augimo. Turi būti užtikrinta, kad biologinio valymo įrenginiuose nesikaups putos ir išplūdos. Numatomos priemonės turi būti aprašytos pasiūlyme.
Turi būti siūloma įrengti bent 2 lygiagrečias technologines linijas. Turi būti numatyta vienos technologinės linijos uždarymo galimybė ir dalies nuotekų nukreipimo per vieną liniją galimybė. Vienos technologinės linijos uždarymo atveju kita technologinė linija turi sugebėti priimti ne mažiau kaip 70% projektinio nuotekų kiekio.
Biologinio nuotekų valymo procesai turi būti pagrįsti skendinčio veikliojo dumblo sistema;
Biologinių reaktorių konstrukcija turi užtikrinti, kad juose nesikauptų putos, sąnašos ar pluta;
Projektinis dumblo amžius turi būti netrumpesnis kaip 25 paros.
Nuotekų ir veikliojo dumblo mišinio aeravimui turi būti įrengti panardinami membraniniai difuzoriai (vamzdiniai arba lėkšteliniai). Aeracijos įranga turi būti pajėgi ištirpinti pakankamą deguonies kiekį, esant projektinei teršalų apkrovai ir didžiausiai projektinei temperatūrai. Konkurso dalyvis aeracinės sistemos parinkimą turi pagrįsti skaičiavimais.
Konkurso dalyvis turi nurodyti, kaip bus reguliuojamas į biologinio valymo įrenginius tiekiamo oro kiekis, priklausomai nuo teršalų apkrovos.
Parenkamų talpų tūriai turi būti pagrįsti, pateikiant detalius skaičiavimus.
Biologinio valymui naudoti technologinę schemą, kurioje nėra pirminių nusodintuvų (pagrindinio kvapų šaltinio) ir naudoti ilgojo aeravimo procesą;
Nuotekų valymui negalima naudoti biologinių plėvelinių reaktorių ar kitu elementų kurie statosi į reaktorius.
Projektinė veikliojo dumblo koncentracija turi būti nedidesnė kaip 5,0 gVDSM/l.
Dumblo tūrio indekso reikšmė turi būti parinkta ne mažesnė kaip 120 ml/g.
Rangovas papildomai turi įvertinti šiuos faktorius:
Nors kai kuriuos teršalus galima pašalinti pirminėje valymo stadijoje (kompleksinis mechaninis įrenginys), to nereikėtų įvertinti rengiant pasiūlymą ir pilnas įtekančių nuotekų srautas bei apkrova turi būti taikomi biologinio valymo įrenginiams;
Rangovas turi įvertinti, koks kiekis dumblo vandens bus nukreipiamas atgal į valymo pradžią ir kaip šis kiekis įtakos visą siūlomą valymo procesą.
Dumblas prieš išvežimą iš valyklos turi būti stabilizuotas. Dumblo stabilizavimui turi būti įrengiamas aerobinis dumblo stabilizatorius. Rangovas, projektuodamas ir statydamas veikliojo dumblo reaktorių, turi numatyti inžinerines priemones atskirų reaktoriaus sekcijų ištuštinimui.
Visi technologiniai rezervuarai ir talpos, kuriuose gali būti nuotekų ir/ar dumblo, turi būti dengti. Biologiniai reaktoriai gali būti numatyti iš gelžbetonio, stikloplasčio, polietileno ar polipropileno. Visuose technologiniuose rezervuaruose ir talpose (aerotanke, atvežtinių nuotekų talpoje, anaerobinėje ir denitrifikacijos kamerose) turi būti įrengtos prieduobės rezervuarų valymui, kreipiančiosios bei kėlimo įranga rezervinio ištuštinimo siurblio nuleidimui į prieduobę ir iškėlimui.
2.7.10 Aeracija
Rangovas turi parinkti tokį aeracijos sistemos tipą, kuris efektyviausiai atitinka procesą, suplanuotą eksploatavimo trukmę ir patikimumo reikalavimus. Aeracijos sistema turi būti pagrįsta orapūčių /difuzorių sumontavimu. Oro tiekimo vamzdžiai turi būti įrengiami iš sekančių medžiagų:
Orapūtinėje iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316 arba PVC, PP ar PE.
Lauke atviroje vietoje iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316, PVC, PP ar PE.
Technologiniuose rezervuaruose po vandeniu iš nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316, PVC, PP ar PE.
Kiekvienai atskirai aeracijos elementų sekcijai turi būti numatoma atskira suslėgto oro tiekimo linija su srauto uždarymo ir reguliavimo sklende. Kiekviena sekcija turi turėti išvalymo liniją, skirtą drėgmei iš sistemos pašalinti. Prie sklendžių turi būti pridėta reguliuojamų įrenginių schema. Aeracijos įranga turi būti įrengta taip, kad neveikiant vienai linijai, į kitą(-as) liniją(-as) deguonies būtų tiekiama pakankamai.
Aeratoriai turi būti vamzdinio arba diskinio tipo. Aeratorių medžiaga turi būti atspari aplinkai, kuri juos veikia technologinėje talpoje. Jeigu veikliojo dumblo reaktoriai dirba besikaitaliojančiu režimu, aeratoriai turi būti skirti darbui tokiame rėžime ir dirbti be užsikimšimų. Maksimalus oro kiekis, skaičiuojamas paduoti į aeratorius, neturi viršyti 70 % maksimalaus gamintojo nurodomo kiekio.
Reaktorių aeravimo zonose turi būti įrengiami ištirpusio deguonies stacionarūs matuokliai. Matuokliai turi būti įtaisyti taip, kad aeravimo zonose galima būtų tinkamai išmatuoti O2 koncentraciją. Kiekvienoje nuotekų biologinio valymo technologinėje linijoje turi būti įrengta bent po vieną ištirpusio deguonies koncentracijos matuoklį.
2.7.11 Orapūtinė
Turi būti įrengtos mažiausiai po vieną (1) orapūtę kiekvienam reaktoriui ir dar viena (1) analogiška avarinė. Dumblo stabilizatoriui taip pat turi būti įrengta viena (1) darbinė ir viena (1) avarinė orapūtė.
Triukšmo lygis orapūčių patalpoje neturi viršyti galiojančių higienos normų keliamų reikalavimų. Visos orapūtės turi būti įrengiamos su akustiniais gaubtais. Apsaugos nuo triukšmo gaubtai turi būti lengvai sumontuojami ir išmontuojami priežiūros ir remonto atvejais. Varančiojo variklio parametrai parenkami taip, kad jis pajėgtų varyti orapūtę esant slėgiui, kuris prilygsta visai dinaminei patvankai +1 m vandens stulpo.
2.7.12 Anoksiniai/anaerobiniai reaktoriai
Jeigu numatoma įrengti anoksinius/anaerobinius reaktorius, juose turi būti įrengtos mechaninės maišyklės arba kiti įtaisai ir/ar priemonės ar jų modifikacijos (sistemos), gebančios užtikrinti veikliojo mišinio maišymo intensyvumą, kad nenusėstų veiklusis dumblas ir ant rezervuaro dugno nesusidarytų žalingos nusėdusio ir pūvančio veikliojo dumblo krūvos.
Maišymo įrenginiai turi atitikti darbo reikalavimus pagal šiuos kriterijus:
1 kriterijus. Vienodos skendinčių medžiagų (SM) koncentracijos reaktoriuose reikalavimas.
Maišymo įrenginiai turi būti tokie, kad kiekviename reaktoriuje ir visose reaktoriaus vietose SM koncentracija būtų vienoda. SM koncentracijos vienodumas tikrinamas sekančiai: įrenginiams dirbant stabiliai, koncentracija matuojama nešiojamu matuokliu atsitiktinai parinktose 10 reaktoriaus vietų. SM koncentracija nė vienoje reaktoriaus vietoje negali nukrypti nuo vidutinės koncentracijos 10 vietų vertės daugiau kaip 7,5 %.
2 kriterijus. Suspensijos atstatymo geba.
Įrengimams nenumatytai sustojus bent dviem valandoms, įrenginiai turi užtikrinti pakankamą sumaišyto tirpalo suspensijos atstatymą. Suspensijos atstatymas yra homogeniškumo reaktoriuje atkūrimas, kaip apibūdinta 1-ajame kriterijuje. Maksimalus leistinas suspensijos atstatymo laikas yra 10 minučių nuo maišymo įrenginio įjungimo.
Jeigu nebus įrengiamos elektrinės maišyklės, rangovas reaktorius turi suprojektuoti taip, kad į visas atskiras kameras būtų galima įlipti techniniam personalui, atliekančiam apžiūras, periodinius profilaktinius ir/ar remonto darbus. Tam kiekvienoje kameroje turi būti įrengtos nerūdijančio plieno kopėtėlės arba įmontuoti atitinkami laikikliai / žiedai, leidžiantys pakabinti kopėtėles.
2.7.13 Antriniai nusodintuvai
Konkurso dalyviai gali pasirinktinai siūlyti savo apytakinio dumblo cirkuliacijos metodą ir perteklinio dumblo šalinimo metodą. Konkurso dalyvis turi vadovautis žemiau nurodytais antrinių nusodintuvų įrengimui keliamais reikalavimais:
Antriniai nusodintuvai ir kiti technologiniai įrenginiai turi būti projektuojami vadovaujantis LR galiojančiais įstatymais, reglamentuojančiais nuotekų valyklų pagrindines nuostatas.
Privaloma suprojektuoti po viena antrinį nusodintuvą atskiram biologiniam reaktoriui.
Gali būti įrengiami vertikalieji arba horizontalieji antriniai nusodintuvai.
Kūgio kampas vertikaliuose nusodintuvuose turi būti ne mažesnis kaip 550.
Antrinių nusodintuvų korpusas gali būti pagamintas iš gelžbetonio, plastiko arba rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316
Visi antriniuose nusodintuvuose montuojami vamzdžiai turi būti gaminami iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316.
Išvalytų nuotekų surinkimo latakai turi būti gaminami iš rūgštims atsparaus nerūdijančio plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316, valytų nuotekų persipylimo „dantytos" briaunos - iš nerūdijančio rūgštims atsparaus plieno, kurio kokybė ne prastesnė nei AISI 316 arba PVC, PP ar PE.
Dumblo tūrinė apkrova turi neviršyti 0,6 m3/m2/h, skaičiuojant didžiausiam valomų nuotekų valandos debitui lietingu periodu.
Skaičiuojant antrinių nusodintuvų parametrus, dumblo tūrio indekso reikšmė turi būti parenkama ne mažesnė kaip 120 ml/g.
Antrinių nusodintuvų paviršiaus hidraulinė apkrova turi būti skaičiuojama didžiausiam valomų nuotekų valandos debitui lietingu periodu.
Nusodinimo trukmė antriniame nusodintuve turi būti ne mažesnė nei 2,5 val. pagal maksimalų debitą.
Antriniuose nusodintuvuose turi būti numatytos priemonės, kad iškilęs į paviršių dumblas neišplauktų kartu su valytomis nuotekomis.
Antriniuose nusodintuvuose turi būti sumontuota įranga į paviršių išplukdyto dumblo surinkimui ir pašalinimui į specialų šulinį/kamerą. Jei plūduriuojantis dumblas susidaro dėl siūlinių bakterijų, jis negali būti grąžintas į nuotekų valymo procesą, o turi būti atskirai pašalinamas iš valymo proceso. Tam tikslui turi būti numatyta įranga dumblo pašalinimui iš sistemos į šulinį, skirtą plūdenoms.
2.7.14 Grąžinamo veikliojo dumblo tiekimo sistema
Pasirinkus technologines schemas, kuriose numatomas veikliojo dumblo atskyrimas nuo valytų nuotekų antriniuose nusodintuvuose, privaloma vadovautis žemiau nurodytais veikliojo dumblo recirkuliacijai keliamais reikalavimais:
Turi būti įrengtas gražinamo dumblo siurbliai arba veiklusis dumblas gražinamas erliftų pagalba.
Grįžtamojo veikliojo dumblo grąžinimo į aerotanką sistema turi veikti taip, kad jame būtų palaikoma nuotekų biologinis valymo proceso vyksmui reikalinga veikliojo dumblo koncentracija.
Grąžinamo dumblo debitas turi būti proporcingas valomų nuotekų debitui.
Jei pasirinktoje technologijoje dumblas bus grąžinamas erliftais galima neįrenginėti veikliojo dumblo siurblinės, o veikliojo dumblo šalinimą išspręsti erliftų pagalba.
Grąžinamo veikliojo dumblo siurblių bendras našumas turi būti ne mažesnis kaip 200 % Qh max. (sausu metu).
2.7.15 Perteklinio veikliojo dumblo šalinimas
Perteklinis dumblas šalinamas į perteklinio dumblo aerobinį stabilizatorių. Perteklinį dumblą galima šalinti siurbliu, tais pačiais grąžinamo aktyvaus dumblo siurbliais ar erliftais. Jei pasirinktoje technologijoje dumblas bus šalinamas erliftais galima neįrenginėti šalinamo dumblo siurblinės, o veikliojo dumblo šalinimą išspręsti erliftų pagalba.
2.7.16 Perteklinio dumblo stabilizavimas
Ruošiant techninį pasiūlymą konkurso dalyvis turi vadovautis žemiau nurodytais perteklinio dumblo apdorojimui keliamais reikalavimais:
Perteklinis dumblas, prieš išvežant jį iš nuotekų valyklos, turi būti stabilizuotas kad jame sumažėtų yrančių organinių medžiagų bei tuo pačiu apdorotas dumblas neturėtų stipraus nemalonaus kvapo. Dumblo stabilizavimui turi būti įrengiamas aerobinis dumblo stabilizatorius.
Parenkamas stabilizatoriaus naudingas tūris turi būti pagrįstas, pateikiant detalius skaičiavimus, tačiau nemažesnis nei 20 m3.
Dumblo šalinimui iš dumblo stabilizatoriaus turi būti patogioje vietoje įrengtas atvamzdis ascenizacinio automobilio pasiurbimo žarnos pajungimui.
Projektuojant aerobinio dumblo stabilizatorius turi būti numatytos priemonės, leidžiančios sumažinti šalinamo perteklinio stabilizuoto dumblo drėgnumą. Stabilizuotas perteklinis dumblas turi būti sutankinamas mažiausiai iki 98 % drėgnumo.
Stabilizuotą ir sutankintą perteklinį dumblą numatoma išvežti į Širvintų miesto nuotekų valymo įrenginius tolimesniam apdorojimui.
2.7.17 Valytų nuotekų srauto matavimas ir bandinių ėmimas
Nuotekų valykloje turi būti įrengti valytų nuotekų debito matavimo įrenginiai (elektromagnetinis debitomatis). Bendras valytų nuotekų srautas matuojamas 1 % tikslumo paklaida. Valytų nuotekų bandinių pasėmimui turi būti įrengta vieta po valymo įrenginių, prieš išleidžiant valytas nuotekas į paviršinio vandens telkinius. Valytų nuotekų debito matavimo įrenginys turi būti įrengiamas atskirai nuo nuotekų valymo įrenginio (pvz. šulinyje). Bendras išleidžiamų į išleistuvą nuotekų srautas turi būti nuolat matuojamas elektromagnetiniu debitmačiu. Matavimo prietaisai turi būti užregistruoti Lietuvoje kaip tinkami komerciniam naudojimui.
2.7.18 Cheminiai reagentai
Konkurso dalyviai turi siūlyti nuotekų valymo technologijas be cheminių reagentų naudojimo. Nuotekos turi būti valomos taikant biologinius valymo metodus.
2.7.19 Kvapo kontroliavimas ir apdorojimas
Rangovas turi užtikrinti, kad veikiant visiems nuotekų ir dumblo apdorojimo įrenginiams už nuotekų valyklos teritorijos ribų neatsirastų nemalonių kvapų. Patalpose, kuriose gali išsiskirti kvapai, turi būti vėdinamos, užtikrinant reikiamą oro pasikeitimą pagal galiojančias higienos normas. Biologinio valymo įrenginiai (aerotankai, antriniai nusodintuvai, MBR bioreaktoriai, SBR bioreaktoriai ir kiti) turi būti uždengto tipo. Visos talpos, kuriose esama neapdorotų nuotekų, riebalų (tepalų) ir dumblo, siekiant išvengti blogo kvapo patekimo į išorę, turi būti pilnai uždengtos. Uždengimo dangčiai negali būti gaminami iš medinių ar kitų neilgaamžių konstrukcijų.
2.7.20 Talpų avarinis ištuštinimas
Technologinių talpų avariniam ištuštinimui turi būti pateiktas kilnojamas siurblys su visa reikiama papildoma įranga (lanksti žarna ir pan.). Siurblio našumas turi būti pakankamas ištuštinti didžiausią talpą per 12 val.
2.7.21 Įrenginių darbas
Normalios eksploatacijos sąlygomis nuotekų valymo įrenginiai turi būti valdomi automatiškai. Operatorius tik periodiškai prižiūrės nuotekų valymo įrenginius (tikrins matuojamus parametrus, vizualiai vertins atskirų įrengimų darbą, keis atliekų konteinerius ir pan.). Numatoma, kad prie nuotekų valymo įrenginių žmonės dirbs ne daugiau kaip dvi valandas per dieną. Kitas valandas valykloje personalas dirbs tik įvykus avarijai ar kitiems nenumatytiems įvykiams.
2.7.22 Automatizavimas
Technologiniai procesai, vykdomi nuotekų valykloje, turi būti kontroliuojami, reguliuojami ir stebimi, naudojant SCADA sistemą. Duomenys perduodami GSM ryšiu GPRS technologija, per telekomunikacinių paslaugų operatorių į UAB „Širvintų vanduo" dispečerinę. Sistema turi turėti darbinių parametrų stebėjimo ir modifikavimo galimybes.
Nuotekų valyklos įrenginių darbas turi būti pilnai automatizuotas. Tuo pačiu metu, turi būti palikta galimybė vietiniam, rankiniam rėžimui. Valdymo sistema turi būti įdiegta, naudojant programuojamus loginius valdiklius (PLV), ir apimti visas technologinio proceso dalis. Valdymo sistema turi perimti valyklos valdymo skydo, jeigu toks yra įrengtas, išvalytų nuotekų debitomačio rodmenų perdavimo, elektros įtampos kontrolės, įrenginių būklės sekimo funkcijas. Signalai perduodami į PLV neturi viršyti 24V itampos. Nutrūkus ryšiui tarp PLV ir dispečerinės, PLV turi dirbti pagal technologinio proceso paros ciklo nustatymus.
Turi būti numatyti nepertraukiamos srovės šaltiniai prie visų informacijos perdavimo šaltinių, programuojamo loginio valdiklio, valdymo, matavimo grandinių maitinimo, nuotekų valymo įrenginiuose. Nepertraukiamos srovės šaltiniai, esant elektros energijos tiekimo sutrikimui, iš elektros energijos tinklo, turi užtikrinti elektros maitinimą ne mažiau 0,5 val. (projekte paskaičiuoti naudojamą galingumą esant elektros energijos tiekimo sutrikimui). Tiek pačioje valykloje, tiek dispečerinėje turi būti vizualiai atvaizduoti šie parametrai:
Visų darbinių orapūčių esamas stovis (dirba/stovi/rankinis režimas)
Mechaninio valymo duomenys.
Debitomačio praėjusios paros duomenys, bei esamas nuotekų debitas.
Papildomai turi būti galimybė gauti visos įrangos sumines motovalandas. Tiek pačioje valykloje, tiek centrinėje dispečerinėje turi būti galimybė reguliuoti šios įrangos parametrus:
Visų darbinių orapūčių darbo režimo reguliavimas.
Avariniams pranešimams, kurie turi perduodami centrinei dispečerinei:
Neteisėto įsibrovimo į technologinį pastatą signalas;
Technologinio pastato gaisro užfiksavimo signalas;
Elektros tiekimo sutrikimo atvejai;
Nedirba parengtinis valymas;
Nedirba orapūtės;
Nedirba siurbliai;
Nedirba maišyklė.
Taip pat informacija apie avarinius signalus turi būti perduodama bent į du mobiliuosius telefonus.
2.7.23 Proceso kontrolės įranga, prietaisai
Matavimo prietaisų tipas, vieta ir skaičius turi būti pakankami automatizuotam įrenginių darbui. Musninkų nuotekų valyklai turi būti patiekti sekantys laboratoriniai prietaisai:
Termometras;
Dumblo sėdimo kinetikos bandymo indas - 1000 ml talpos;
2.7.24 Papildomo valymo įrenginiai
Rangovas gali siūlyti papildomo valymo grandis po biologinio valymo tam, kad būtų užtikrinti griežti nuotekų išvalymo reikalavimai. Priklausomai nuo siūlomo technologinio sprendimo, papildomo valymo grandis gali būti ir vienas įrenginys.
3. Rangovo dokumentai
3.1 Bendri reikalavimai
Sutartyje sąvoka „Rangovo dokumentai" apima Rangovo ruošiamą projektinę dokumentaciją, skaičiavimus, išpildomąją dokumentaciją bei kitą techninės paskirties dokumentaciją.
Rangovas privalo projektuoti vadovaudamasis šiais Užsakovo reikalavimais, prisijungimo sąlygomis, galiojančiais teisės aktais ir laikydamasis sutarties nuostatų. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas privalo atitikti visus Lietuvos Respublikoje galiojančius, aplinkosaugos bei statybų teisę reglamentuojančius teisės aktus. Rangovas taip pat privalo atlikti visus su šiuo projektu susijusius derinimus bei pritarimus reikalingus statybos darbams atlikti ir padengia visas su tuo susijusias išlaidas. Rangovas turi atlikti visus pagal sutartį reikalaujamus bandymus ir paruošti reikiamą dokumentaciją vandentiekio ir nuotekų tinklų pripažinimui tinkamais naudoti.
Rangovo parengtas vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas turi būti tokio detalumo, kaip nustatyta STR 1.05.06:2010 "Statinio projektavimas", ir kad Inžinierius galėtų patikrinti ir patvirtinti Rangovo projektą ir patikrinti ar tinkamai įvykdyti darbai. Projekto kalba - lietuvių.
3.2 Inžineriniai tyrinėjimai
Rangovas privalo atlikti visus reikiamus inžinerinius tyrinėjimus vandentiekio ir nuotekų tinklų bei siurblinių projektams parengti bei statybos darbams atlikti. Inžineriniai tyrinėjimai turi apimti (įskaitant bet neapsiribojant) sekančius darbus:
3.3 Projektas
Projektą Rangovas privalo paruošti pagal STR 1.05.06:2010 "Statinio projektavimas", STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" bei pagal kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius bei statybų teisę reglamentuojančius teisės aktus, prisijungimo sąlygų reikalavimus, inžinerinių tyrinėjimų dokumentus, Statinio projektavimo užduotį. Statinio projektavimo užduotis yra šie „Užsakovo specialieji reikalavimai". Rangovas (arba jo pasamdytas Projektuotojas) privalo paskirti reikiamos kvalifikacijos statinio projekto vadovą. Rangovas turi užtikrinti projektuotojų prieinamumą ir galimybę lankytis statybvietėje visu statybos laikotarpiu.
Rangovas IV skyriuje turi įsivertinti visas išlaidas susijusias su statinio projektavimu ir statinio projekto vykdymo priežiūra. Projekto detalumas turi atitikti STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" reikalavimus ir tokio detalumo, kad Inžinierius ir Užsakovas galėtų patikrinti darbų atlikimo teisingumą. Rangovas privalo parengti visas reikiamas Statinio projekto dalis. Statybos produktų, darbų bei įrangos techniniai parametrai turi atitikti Užsakovo Bendrųjų techninių specifikacijų reikalavimus. Rangovas parengęs nuotekų valyklos projektą privalo pateikti Inžinieriui du pilnus projekto egzempliorius įrištus bylose. Inžinierius patikrins projekto sprendinių atitikimą Sutarčiai ir pateiks pastabas arba raštišką pritarimą.
Statinio projekto ekspertizės įmonę parenka Užsakovas ir nurodo Rangovui. Rangovas ekspertizės įmonei privalo pateikti vieną pilną nuotekų tinklų techninio projekto egzempliorių. Gavęs ekspertizės pastabas, Rangovas privalo pataisyti projektą pagal pateiktas pastabas bei pakartotinai pateikti pataisytą ekspertizei dokumentaciją su atsakymais į pastabas.
Gavus teigiamą ekspertizės išvadą Rangovas privalo pateikti Užsakovui Bendruosius statinio rodiklius tvirtinti (STR 1.05.06:2010 5 priedas). Užsakovui patvirtinus Bendruosius statinio rodiklius, Rangovas sukomplektuoja du techninio projekto egzempliorius bei vieną egzempliorių elektroninėje laikmenoje.
Rangovas privalo pateikti Užsakovui keturis techninio projekto egzempliorius įrištus bylose bei vieną egzempliorių elektroninėje laikmenoje. Visi projekto brėžiniai elektroninėje laikmenoje turi būti *.dwg arba *.pdf formatuose (formatą turi patvirtinti inžinierius), tekstiniai dokumentai MS Word arba MS Excel (*.doc bei *.xls) formate. Pradėti statybos darbus galima tik Užsakovui gavus statybos leidimą bei gavus reikiamus leidimus žemės darbams, parengus darbo projektą bei gavus Inžinieriaus žymą ant kiekvieno darbo projekto brėžinio „Pritariu statyti".
3.4 Išpildomoji dokumentacija
Išpildomoji dokumentacija apima inžinerinių sistemų brėžinius, požeminių inžinerinių tinklų kontrolines geodezinės nuotraukas, kadastrinius matavimus, siurblinių eksploatavimo ir priežiūros instrukcijas ir kitą dokumentaciją atspindinčią naujus nuotekų valymo įrenginius bei dokumentaciją, būtiną Statinio pripažinimui tinkamu naudoti. Rangovas turi gauti Inžinieriaus pritarimą dėl išpildomosios dokumentacijos turinio.
Prieš paslėptų darbų uždengimą Inžinieriui turi būti pateikta paslepiamų darbų išpildomoji dokumentacija. Kita nuotekų valymo įrenginių dokumentacija turi būti pateikta Inžinieriui prieš pradedant baigiamuosius bandymus kaip nurodyta Sutartyje. Kiekvienas išpildomosios dokumentacijos brėžinys bei techninės specifikacijos turi būti pasirašytas statinio statybų vadovo ir techninės priežiūros vadovo (Inžinieriaus) su žyma „TAIP PASTATYTA".