III skyrius. 6 skirsnis. Specialieji reikalavimai tinklams
III skyrius
Užsakovo reikalavimai
6 Skirsnis Specialūs reikalavimai vandentiekio ir nuotekų tinklams
bei nuotekų siurblinėms
Turinys
1. Esama padėtis 4
1.1 Bendra informacija 4
1.2 Gamtinės sąlygos 4
1.2.1 Klimatinės sąlygos 4
1.2.2 Geologins sąlygos 4
1.3 Saugomos teritorijos 4
1.4 Nekilnojamieji kultūros paveldo objektai 5
2. Rangovo dokumentai 5
2.1 Bendri reikalavimai 5
2.2 Inžineriniai tyrinėjimai 5
2.3 Projektas 6
2.4 Išpildomoji dokumentacija 6
3. Vandentiekio ir nuotekų tinklų specialieji reikalavimai 7
3.1 Vandentiekio ir nuotekų tinklų principiniai sprendiniai 7
3.1.1 Reljefo ypatumai 7
3.1.2 Darbų vykdymas 8
3.1.3 Dangų atstatymas 8
3.1.4 Susikirtimai su kitais inžineriniais tinklais 8
3.1.5 Vamzdynų paklojimo būdai ir darbų organizavimas 8
3.2 Reikalavimai vandentiekio tinklams 8
3.2.1 Bendri reikalavimai 8
3.2.2 Atšakos vartotojų pajungimui 9
3.3 Reikalavimai buitinių nuotekų tinklams 9
3.3.1 Bendri reikalavimai 9
3.3.2 Atšakos vartotojams pasijungti 10
3.4 Reikalavimai nuotekų siurblinėms 10
3.4.1 Bendri reikalavimai 10
3.4.2 Reikalavimai nuotekų siurblinių elektrotechninei daliai 10
4. Vakuuminės nuotekų surinkimo sistemos reikalavimai 12
4.1 Sistemos apibūdinimas 12
4.2 Vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos komponentai 12
4.2.1 Bendri reikalavimai 12
4.2.2 Surinkimo šulinėliai 12
4.2.3 Vakuuminio nuotakyno tinklas 13
4.3 Reikalavimai vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos vamzdynui 13
4.3.1 Medžiagos 14
4.3.2 Vamzdžių sujungimas 14
4.3.3 Tepalas 14
4.3.4 Tarpikliai 14
4.3.5 Vamzdžio ilgis 15
4.3.6 Apžiūros stovai 15
4.3.7 Vakuumo matuokliai (taikoma sistemos bandymo metu) 15
4.3.8 Vakuuminio tinklo atjungimo sklendės 15
4.3.9 Įvadinių linijų ir atšakų sujungimai 15
4.3.10 Kalaus ketaus kapos 16
4.3.11 Sujungimo detalės (fitingai) 16
4.3.12 Aprobavimas 16
4.3.13 Vamzdžių žymėjimas 17
4.3.14 Pakloto vamzdyno patikrinimas 17
4.3.15 Vamzdyno praplovimas 18
4.3.16 Eksploatacinės dalys ir specialūs įrankiai 18
4.4 Vakuuminio vožtuvo kamera, vakuuminis vožtuvas ir reguliatorius 19
4.4.1 Bendri reikalavimai 19
4.4.2 Vakuuminio vožtuvo kameros 19
4.4.3 Reikalavimai vakuuminių vožtuvo šulinių tipui ir matmenims 19
4.4.4 Surinkimo kameros schema 20
4.4.5 Surinkimo kamerų dangčiai 22
4.4.6 Sukaupimo talpos 22
4.4.7 Vakuuminiai vožtuvai 23
4.4.8 Reguliatoriai 23
4.4.9 Oro įleidimo stotis 24
4.4.10 Vožtuvų kontrolės ir stebėsenos sistema 24
4.5 Vakuumo stotis 25
4.5.1 Bendri reikalavimai 25
4.5.2 Darbų apimtys 26
4.5.3 Statymas 26
4.5.4 Vakuuminės talpos 26
4.5.5 Vakuumo siurbliai 27
4.5.6 Nuotekų pakėlimo siurbliai 28
4.5.7 Vakuumo stoties vamzdynas 28
4.5.8 Lygio nustatymas 28
4.5.9 Vakuuminių siurblių valdymas 29
4.5.10 Išmetimo siurblių valdymas 29
4.5.11 Vakuumo davikliai/slėgio davikliai 29
4.5.12 Valdymo skydas 29
4.5.13 Gamyklinis testavimas 30
4.5.14 Vožtuvo kontrolės sistema 30
4.5.15 Biofiltras kvapų sumažinimui 31
1. Esama padėtis
1.1 Bendra informacija
Projekto vykdymo zonoje šiuo metu nėra pilnai išvystyti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Būtina suprojektuoti ir pakloti naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus, reikalui esant suprojektuoti ir įrengti buities nuotekų siurblines ar vakuumo stotis.
Organizuojant Darbus, privaloma atsižvelgti į teisėtus gyventojų poreikius patekti į savo sklypus ir užtikrinti specialaus transporto pravažiavimą prie Darbų zonoje arba greta jos esančių objektų. Jeigu nėra kitų galimybių, Rangovas privalo įrengti laikinus apvažiavimo kelius ir/ar apylankas, arba organizuoti savo darbus taip, kad sukeltų kuo mažiau nepatogumų šalia darbų zonos gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms.
1.2 Gamtinės sąlygos
1.2.1 Klimatinės sąlygos
Oro temperatūra:
vidutinė metinė 6,4 oC, maksimali 35,2 oC , minimali - 37,8 oC, šildymo sezono šalčiausių parų oro temperatūra -18,3 oC.
Santykinis oro drėgnumas: metinis 80 %.
Vėjo greitis: vidutinis metinis 3,7 m/s, maksimalus 27 m/s.
Kritulių kiekis: vidutinis metinis 635 mm, maksimalus paros 88 mm.
Sniego dangos storis per žiemą: vidutinis 22 cm, maksimalus 39,5 cm.
Apledėjimas. Lijundros - šerkšno apšalo tankis: lijundra 0,55 g/cm3, grūdinis šerkšnas
0,20 g/cm3, kristalinis šerkšnas 0,05 g/cm3, šlapias sniegas 0,20 g/cm3.
Maksimalus dirvožemio įšalimo gylis:
vieną kartą per 10 metų 103 cm, vieną kartą per 50 metų 140 cm.
1.2.2 Geologins sąlygos
Pagal fizinį geografinį rajonavimą Musninkų miestelio teritorija priskiriama Nemuno ledynui. Ledyno pagrindą sudaro limnoglacialinės nuogulos iš smulkaus smėlio.
1.3 Saugomos teritorijos
Musninkų miestelio ribose nėra saugomų teritorijų, tame tarpe nėra įsteigtų savivaldybės saugomų draustinių ar gamtinio kraštovaizdžio objektų bei nėra nustatytų europinę biologinę svarbą turinčių buveinių ar paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų.
Artimiausia Europos europinio tinklo Natura 2000 teritorija - Neries upė (BAST). Nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos t.y. Musninkų miestelio Neries upė nutolusi apie 4,8 km atstumu pietvakarių pusėje. Neries upė - skiriama retoms žuvų rūšims bei jų nerštavietėms apsaugoti (salačiams, kirtikliams, paprastiesiems kūjagalviams, lašišoms). Neries vaga daugiau ar mažiau natūrali, vandens tarša šiuo metu sumažėjusi, o tai lemia gana didelę retų ir praeivių žuvų įvairovę.
Musninkų miestelio nuotekų tvarkymo sistemos plėtros ir rekonstravimo darbai saugomoms bei Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms neigiamo poveikio neturės.
1.4 Nekilnojamieji kultūros paveldo objektai
Planuojama ūkinė veikla nepatenka į valstybės saugomas nekilnojamus kultūros paveldo teritorijas. Artimiausia valstybės saugoma nekilnojama vietovė - Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios statinių komplekso varpinė, kuri stovi Musninkų miestelio centre Vilniaus gatvėje, prie kelio 116 Širvintos-Rimučiai-Kernavė-Dūkštos. Turi neogotikos bruožų. Unikalus objekto kodas 1655.
Kitas vietinis nekilnojamas kultūros paveldas - Musninkų (Musninkėlių) dvaro sodybos fragmentai (unikalus objekto kodas 695). Musninkų (Musninkėlių) dvaro sodyba yra į pietvakarius nuo Musninkų miestelio, abiejuose Musės upės krantuose. Dešiniajame krante yra didžioji dvaro pastatų likučių dalis, o kairiajame krante - buvusio vandens malūno liekanos. Visą dvaro pastatų kompleksą šiuo metu sudaro svirnas (griūvantis), kluono griuvėsiai, malūno, ledainės ir dvaro rūmų pamatai bei užgriuvę rūsiai.
Įvertinus kultūrinius-istorinius bruožus, planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimą, t.y. klojant nuotekų tinklus Musninkų miestelyje, darbus rekomenduojama vykdyti tariantis su kultūros vertybių apsaugos specialistais. Atskirose vietose, rekomendavus kultūros vertybių apsaugos specialistams, tikslinga taikyti poveikį mažinančias priemones (betranšėjines technologijas, darbo laiko apribojimą bei pan.). Planuojama ūkinė veikla šioms nekilnojamoms kultūrinėms vertybėms neigiamos įtakos neturės.
2. Rangovo dokumentai
2.1 Bendri reikalavimai
Sutartyje sąvoka „Rangovo dokumentai" apima Rangovo ruošiamą projektinę dokumentaciją, skaičiavimus, išpildomąją dokumentaciją bei kitą techninės paskirties dokumentaciją.
Rangovas privalo projektuoti vadovaudamasis šiais Užsakovo reikalavimais, prisijungimo sąlygomis, galiojančiais teisės aktais ir laikydamasis sutarties nuostatų. Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas privalo atitikti visus Lietuvos Respublikoje galiojančius, aplinkosaugos bei statybų teisę reglamentuojančius teisės aktus. Rangovas taip pat privalo atlikti visus su šiuo projektu susijusius derinimus bei pritarimus reikalingus statybos darbams atlikti ir padengia visas su tuo susijusias išlaidas. Rangovas turi atlikti visus pagal sutartį reikalaujamus bandymus ir paruošti reikiamą dokumentaciją vandentiekio ir nuotekų tinklų pripažinimui tinkamais naudoti.
Rangovo parengtas vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas turi būti tokio detalumo, kaip nustatyta STR 1.05.06:2010 "Statinio projektavimas", ir kad Inžinierius galėtų patikrinti ir patvirtinti Rangovo projektą ir patikrinti ar tinkamai įvykdyti darbai. Projekto kalba - lietuvių.
2.2 Inžineriniai tyrinėjimai
Rangovas privalo atlikti visus reikiamus inžinerinius tyrinėjimus vandentiekio ir nuotekų tinklų bei siurblinių projektams parengti bei statybos darbams atlikti. Inžineriniai tyrinėjimai turi apimti (įskaitant bet neapsiribojant) sekančius darbus:
2.3 Projektas
Projektą Rangovas privalo paruošti pagal STR 1.05.06:2010 "Statinio projektavimas", STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai" bei pagal kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius bei statybų teisę reglamentuojančius teisės aktus, prisijungimo sąlygų reikalavimus, inžinerinių tyrinėjimų dokumentus, Statinio projektavimo užduotį. Statinio projektavimo užduotis yra šie „Užsakovo specialieji reikalavimai". Rangovas (arba jo pasamdytas Projektuotojas) privalo paskirti reikiamos kvalifikacijos statinio projekto vadovą. Rangovas turi užtikrinti projektuotojų prieinamumą ir galimybę lankytis statybvietėje visu statybos laikotarpiu.
Rangovas IV skyriuje turi įsivertinti visas išlaidas susijusias su statinio projektavimu ir statinio projekto vykdymo priežiūra. Projekto detalumas turi atitikti STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" reikalavimus ir tokio detalumo, kad Inžinierius ir Užsakovas galėtų patikrinti darbų atlikimo teisingumą. Rangovas privalo parengti visas reikiamas Statinio projekto dalis. Statybos produktų, darbų bei įrangos techniniai parametrai turi atitikti Užsakovo Bendrųjų techninių specifikacijų reikalavimus. Nuotekų siurblinių projekto dalyje turi būti įtraukta, įskaitant, bet neapsiribojant, sekanti informacija:
Rangovas parengęs vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą privalo pateikti Inžinieriui du pilnus projekto egzempliorius įrištus bylose. Inžinierius patikrins projekto sprendinių atitikimą Sutarčiai ir pateiks pastabas arba raštišką pritarimą.
Statinio projekto ekspertizės įmonę parenka Užsakovas ir nurodo Rangovui. Rangovas ekspertizės įmonei privalo pateikti vieną pilną nuotekų tinklų techninio projekto egzempliorių. Gavęs ekspertizės pastabas, Rangovas privalo pataisyti projektą pagal pateiktas pastabas bei pakartotinai pateikti pataisytą ekspertizei dokumentaciją su atsakymais į pastabas.
Gavus teigiamą ekspertizės išvadą Rangovas privalo pateikti Užsakovui Bendruosius statinio rodiklius tvirtinti (STR 1.05.06:2010 5 priedas). Užsakovui patvirtinus Bendruosius statinio rodiklius, Rangovas sukomplektuoja du techninio projekto egzempliorius bei vieną egzempliorių elektroninėje laikmenoje.
Rangovas privalo pateikti Užsakovui keturis techninio projekto egzempliorius įrištus bylose bei vieną egzempliorių elektroninėje laikmenoje. Visi projekto brėžiniai elektroninėje laikmenoje turi būti *.dwg arba *.pdf formatuose (formatą turi patvirtinti inžinierius), tekstiniai dokumentai MS Word arba MS Excel (*.doc bei *.xls) formate. Pradėti statybos darbus galima tik gavus iš Užsakovo statybos leidimą bei gavus reikiamus leidimus žemės darbams, parengus darbo projektą bei gavus Inžinieriaus žymą ant kiekvieno darbo projekto brėžinio „Pritariu statyti".
2.4 Išpildomoji dokumentacija
Išpildomoji vandentiekio ir nuotekų tinklų dokumentacija apima inžinerinių sistemų brėžinius, požeminių inžinerinių tinklų kontrolines geodezinės nuotraukas, kadastrinius matavimus, siurblinių eksploatavimo ir priežiūros instrukcijas ir kitą dokumentaciją atspindinčią paklotus naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus, bei dokumentaciją, būtiną Statinio pripažinimui tinkamu naudoti. Rangovas turi gauti Inžinieriaus pritarimą dėl išpildomosios dokumentacijos turinio.
Prieš paslėptų darbų uždengimą Inžinieriui turi būti pateikta paslepiamų darbų išpildomoji dokumentacija. Kita vandentiekio ir nuotekų tinklų dokumentacija turi būti pateikta Inžinieriui prieš pradedant baigiamuosius bandymus kaip nurodyta Sutartyje. Kiekvienas išpildomosios dokumentacijos brėžinys bei techninės specifikacijos turi būti pasirašytas statinio statybų vadovo ir techninės priežiūros vadovo (Inžinieriaus) su žyma „TAIP PASTATYTA".
3. Vandentiekio ir nuotekų tinklų specialieji reikalavimai
3.1 Vandentiekio ir nuotekų tinklų principiniai sprendiniai
Naujai projektuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai turi būti prijungti prie esamų magistralinių tinklų. Planuojamų naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų vietos pateiktos priede Nr. 1. Vandentiekio tinklų plėtra numatoma Čiobiškio, Parko, Krunų, Pieninės, Bajoriškio, Vyšnių, Barboros gatvėse. Bendras naujų vandentiekio tinklų ilgis apie 3170 m. Lygiagrečiai vandentiekio tinklams bus klojami nuotekų tinklai. Nuotekų tinklų plėtra numatoma Musninkų miestelyje Čiobiškio, Parko, Krunų, Pieninės, Bajoriškio, Vyšnių, Barboros gatvėse. Bendras naujų nuotekų tinklų ilgis apie 3520 - 4380 m. Nuotekų tinklų ilgis skirtingas priklausomai nuo to, kokią nuotekų surinkimo tinklų technologiją pasiūlys galimi Rangovai. Rangovas gali pasirinkti nuotekų surinkimo tinklų sistemą - gravitacinę, slėginę ar vakuuminę.
Projektuojant vandentiekio tinklus, Rangovui būtina tiksliai įvertinti reljefo ypatumus, vamzdynų įgilinimą (pagal įšalo zoną), pagal galiojančius normatyvus, suprojektuoti, parinkti ir pastatyti vandentiekio tinklus, šulinius su visa reikalinga, vamzdynus kloti norminiu nuolydžiu, žemiausiose teritorijos vietose būtina suprojektuoti ir įrengti išleistuvus su reikalinga uždaromąja armatūra ir „šlapiais" šuliniais sistemos ištuštinimui ir plovimui, aukščiausiuose vamzdyno taškuose įrengti oro išleidimo vožtuvus. Vamzdynų skersmenis parinkti vadovaujantis hidrauliniais vandentiekio tinklo skaičiavimais ir įvertinant reikalavimus gaisrinio vandentiekio projektavimui ir įrengimui. Apjungiant (žiedinant) vandentiekio tinklą, jungiančio vamzdyno skersmuo negali būti mažesnis, nei mažesniojo vamzdžio, kuris bus apjungtas, skersmuo.
Priemonės gaisrų gesinimui turi atitikti „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės" ir kitus galiojančius teisės aktais. Projektuojant nuotekų tinklus, Rangovui būtina tiksliai įvertinti reljefo ypatumus. Pagal galiojančius normatyvus, Rangovas privalo atlikti hidraulinius skaičiavimus, parinkti vamzdynų skersmenis, suprojektuoti, parinkti ir pastatyti apžiūros ir prisijungimo šulinius, vamzdynus projektuoti ir kloti norminiu nuolydžiu, užtikrinant, kad darbų zonoje esantys pastatai, pasijungtų į naujai pastatytą nuotekų surinkimo liniją be papildomų nuotekų kėlimo įrenginių. Rangovas, teikdamas pasiūlymą, turi įvertinti ir numatyti buitinių nuotekų siurblinių būtinumą, jų skaičių, vietas ir techninius parametrus bei slėginės nuotekynės vamzdynų skersmenis ir ilgius.
Hidrauliniams skaičiavimams atlikti, įvertinti 100% namų valdų skaičių. Skaičiuojant vertinti, kad vienoje namų valdoje gyvena 2,0 gyventojai. Skaičiuojant vandens poreikį vienam gyventojui naudotis RSN 26-90 „Vandens vartojimo normos" 3 lentelė 4 punkto normomis. Leidimą žemės darbams Užsakovo vardu turės gauti Rangovas ir sumokėti visus su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas.
3.1.1 Reljefo ypatumai
Vandentiekio ir nuotekų tinklai turi būti projektuojami ir klojami su reglamentuojamu nuolydžiu, reikiamame gylyje (įvertinant vietovės įšalo gylį), pagal esamą situaciją, reljefas nekeičiamas. Rangovas privalo galimai išsaugoti į tinklų klojimo zoną patenkančius medžius ir krūmus. Jeigu Rangovas neatstatomai pažeidžia, išrauna medžius ir krūmus, jis turi atlyginti padarytą žalą gamtai LR įstatymų numatyta tvarka.
3.1.2 Darbų vykdymas
Rangovas turi organizuoti darbų vykdymą taip, kad nebūtų pažeista privačių ir valstybinių įstaigų nuosavybė, privati gyventojų nuosavybė, tvoros ir saugotina augmenija, tai numatant techniniame darbo projekte. Pažeidus ar kitaip sugadinus tretiesiems asmenims priklausantį turtą, Rangovas jį privalo atstatyti ir sutvarkyti arba kompensuoti padarytus nuostolius.
3.1.3 Dangų atstatymas
Rangovas privalo numatyti ir įvertinti visų nagrinėjamose gatvėse esančių dangų išsaugojimo, išardymo ir atstatymo darbus: asfalto dangos ir įvažiavimai į gyventojų bei įstaigų kiemus ir teritorijas, numatant kelkraščių ir šaligatvių sutvarkymą, bortų atstatymą ir/ar pakeitimą naujais (jeigu jie yra susidėvėję), žvyro pagrindus, žaliųjų zonų išsaugojimą ir atsodinimą. Rangovas privalo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti kelių ir dangų būklę, maksimaliai išsaugant esamas naujas dangas. Rangovas privalo įvertinti netinkamo grunto pakeitimo poreikį tranšėjų užpylimui, jeigu toks atsirastų.
Išardytų dangų atstatymui turi būti parengta reikalinga projektinė dokumentacija. Išardytas dangas Rangovas privalo atstatyti, vadovaujantis statybos ir kelių techniniais reglamentais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
3.1.4 Susikirtimai su kitais inžineriniais tinklais
Rangovas, rengdamas projektą, privalo numatyti galimus susikirtimus su visais atkarpose esančiais inžineriniais tinklais bei statiniais ir numatyti technines kompensacines priemones tų tinklų ir statinių išsaugojimui. Visi tokie sprendimai turi būti Rangovo suderinti su esamų inžinerinių tinklų savininkais ir/ar eksploatuojančiomis įmonėmis.
Rangovas privalo išlaikyti reglamentuojamus atstumus tinklų susikirtimo vietose. Reikalui esant reikia numatyti esamų inžinerinių tinklų ir statinių iškėlimo, perklojimo arba rekonstrukcijos darbus, juos įvertinus techniniame - darbo projekte ir suderinus jį su Užsakovu, Inžinieriumi ir tinklų savininkais (eksploatuojančiomis įmonėmis).
3.1.5 Vamzdynų paklojimo būdai ir darbų organizavimas
Jeigu nenurodyta kitaip, nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai gali būti klojami dviem būdais:
Rangovas privalo numatyti, suprojektuoti ir pasirinkti optimalų nuotekų tinklų klojimo būdą taip, kad būtų išlaikyti reglamentuojami horizontalūs atstumai tarp visų šiuo metu esamų inžinerinių tinklų ir statinių bei perspektyvinių inžinerinių tinklų ir statinių. Rangovas, esant reikalui, privalo numatyti ir naudoti vandens lygio pažeminimo ir/ar iškasų šlaitų sutvirtinimo priemones.
Rangovas turi organizuoti darbus taip, kad netrukdytų gyventojų patekimui į namus, kad netrukdytų privataus ir valstybinio sektoriaus darbuotojams patekti į darbo vietas, turi numatyti ir suderinti darbų grafikus su šiom įstaigom, pastatyti reikiamus įspėjamuosius ženklus, suplanuoti ir organizuoti eismą, vykdant klojimo darbus. Klojant vandentiekio tinklus būtina išlaikyti reikalaujamas vamzdynų apsaugos zonas nuo privačių sklypų.
3.2 Reikalavimai vandentiekio tinklams
3.2.1 Bendri reikalavimai
Bendri reikalavimai vandentiekio tinklams ir medžiagoms yra nurodyti III skyriaus 3 skirsnyje. Geriamas vanduo į naujai projektuojamus ir statomus tinklus bus tiekiamas iš esamo Musninkų vandenvietės. Visiems vandentiekio tinklams turi būti panaudoti ne žemesnės kaip PN10 slėgio klasės PE100 vamzdžiai. Po valstybinės reikšmes keliais ir kitais privalomais atvejais vandentiekio tinklai turi būti tiesiami uždaru būdu, dėkle kurio skersmuo ne mažiau kaip 200 mm didesnis už nominalų vamzdžio skersmenį. Vandentiekio šulinių darbo kameros tūri būti įrengtos laikantis STR 2.07.01:2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai"
3.2.2 Atšakos vartotojų pajungimui
Projekte turi būti numatytos atšakos naujų vartotojų prijungimui prie naujų vandentiekio tinklų. Rangovas privalo suprojektuoti ir įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklų atšakas, abiejose gatvės pusėse, esamų ir busimų vartotojų pajungimui. Atšakos turi būti numatytos ir tiems vartotojams, kurių esamų namų valdos yra atokiau nuo numatomos magistralinės vandentiekio linijos, bet priklauso tos gatvės, kurioje numatoma magistralinė vandentiekio linija, infrastruktūrai t.y. naudojasi susisiekimo komunikacijomis, inžineriniais tinklais ir pan.
Vandens tiekimui kiekvienam vartotojui turi būti suprojektuota ir įrengta po vieną D32 mm atšaką ir kapa su įvadine požemine sklende ties vartotojo sklypo riba. Viena vandentiekio atšaka turi būti numatyta vienai namų valdai. Po kapa turi būti įrengtas atraminis betoninis blokas. Atšakas pajungiant balnu arba per trišakį. Rangovas privalo pasatyti uždaromosios armatūros kapos vietą žyminčius ženklus.
3.3 Reikalavimai buitinių nuotekų tinklams
3.3.1 Bendri reikalavimai
Bendri reikalavimai vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklams ir medžiagoms yra nurodyti III skyriaus 3 skirsnyje. Buities nuotekos iš naujai prijungiamų vartotojų numatomos surinkti ir esant galimybei - savitaka išleisti į esamus magistralinius nuotekų tinklus. Rangovas privalo susipažinti su esama situacija, reljefo ypatumais, bei numatyti, suprojektuoti ir įrengti (jeigu nėra kitos galimybės) buitinių nuotekų siurblines.
Klojant savitakinius buities nuotekų tinklus atviru būdu turi būti naudojami PVC lauko nuotakyno vamzdžiai. Iki 1,0 m gylio ir giliau kaip 6,0m tiesiami PVC vamzdžiai turi būti ne žemesnės kaip SN8 stiprumo klasės, kitais atvejais naudojami SN4 klasės stiprumo vamzdžiai. Klojant vamzdyną uždaru būdu turi būti naudojami tik PE100 arba geresnių savybių polietileniniai vamzdžiai, slėgio klasė ne mažesnė kaip PN10.
Rangovas gali rinktis kokius šulinius montuoti gatvės nuotakyne, tačiau šie negali būti mažesni nei D1000 naudojant surenkamus termoplastiko elementus, o gatvių nuotakynų susikirtimo vietose (sankryžose) ir gylyje daugiau nei 3,0 m. turi būti g/b ir ne mažesnio nei 1,5 m. skersmens. Iki 3,0 m gylio gali būti naudojami ir 1,0 skersmens gelžbetoniai šuliniai.
Kai nuotekų šulinyje tarp įtekančio ir ištekančio vamzdžio susidaro didesnis kaip 0,8 m perkrytis, turi būti įrengiamai kritimo stovai kurių skersmuo ne mažesnis kaip atitekančio vamzdžio diametras. Tokio šulinio skersmuo negali būti mažesnis kaip 1,5 m. Slėgio gesinimas (išsiliejimas) turi vykti ne mažesnio kaip 1,5 m skersmens šulinyje. Gesimas galimas nukreipiant srovę į virš slėginio vamzdžio sumontuotą atmušimo skydą, arba nukreipiant srovę žemyn į šulinio dugne įrengtą plieninę plokštę. Visi plieno gaminiai panaudoti anksčiau aprašytai konstrukcijai įrengti turi būti iš ne žemesnės kaip EN 1.4436 markės nerūdijančio plieno.
Po valstybinės reikšmes keliais, upėmis, geležinkeliais ir kitais privalomais atvejais nuotekų tinklai turi būti tiesiami uždaru būdu dėkle kurio skersmuo priklauso nuo uždaro būdo darbų vykdymo metodikos.
3.3.2 Atšakos vartotojams pasijungti
Projekte turi būti numatytos atšakos, kad prie naujų buitinių nuotekų tinklų galėtų prisijungti nauji vartotojai. Atšakos turi būti numatytos ir tiems vartotojams, kurių esamų namų valdos yra atokiau nuo numatomos magistralinės buitinių nuotekų linijos, bet priklauso tos gatvės, kurioje numatoma magistralinė buitinių nuotekų linija, infrastruktūrai t.y. naudojasi susisiekimo komunikacijomis, inžineriniais tinklais ir pan.
Nuotekų nuvedimui turi būti suprojektuotos ir įrengtos atšakos DN160 ir PVC šulinys (d425 arba d315) šalia sklypo ribos. Esant tinkamoms sąlygoms ir gavus sklypų savininkų raštišką pritarimą, viena nuotekų nuvedimo atšaka gali būti numatyta dvejoms namų valdoms. Atšakos ir gatvės tinklo susikirtimo vietoje turi būti sumontuotas šulinys su rakinamu liuko dangčiu.
3.4 Reikalavimai nuotekų siurblinėms
3.4.1 Bendri reikalavimai
Rangovas, rengdamas buities nuotekų tinklų projektą privalo įvertinti ir esant reikalui numatyti buitinių nuotekų siurblinių projektavimą ir statybą. Atlikus detalius skaičiavimus, pagrįsti šių siurblinių būtinumą, numatyti tikslias siurblinių vietas. Siurblinių valdymas turi būti susietas su veikiančia buitinių nuotekų siurblinių kontrolės sistemą. Siurblinės turi būti valdomos nuotoliniu automatiniu, nuotoliniu rankiniu, vietiniu automatiniu ir vietiniu rankiniu režimais.
Bendri reikalavimai buitinių nuotekų tinklams ir medžiagoms yra nurodyti III skyriaus 3 skirsnyje. Musninkų miestelyje turi būti numatytos pilnai automatizuotos buities nuotekų siurblinės su duomenų perdavimu į dispečerinę. Visose siurblinėse turi būti numatyta galimybė prijungti kilnojamą elektros jėgainę. Rangovas privalo paruošti ir pateikti Užsakovui visą reikalingą techninę dokumentaciją siurblinių techninių sąlygų gavimui ir numatyti šią procedūrą savo laiko grafike/ darbų plane.
Naujai statomos siurblinės turi būti iš PE, PEHD arba stiklopasčio. Atlikus inžinerinius geologinius tyrinėjimus turi būti numatytos priemones nuo iškėlimo (siurblinių inkaravimas). Rekomenduojama įrengti gelžbetoninį padą kuris grunto svorio pagalba apsaugotų siurblinę nuo iškėlimo.
Kiekvienoje turi būti mažiausiai du panardinami siurbliai su įmontuota valdymo įranga, slėgio linijos su sklendėmis ir atbuliniais vožtuvais.. Siurblinės skersmuo turi būti parinktas pagal jos našumą, tačiau ne mažesnis kaip 1,5 m. Siurblinės dugnas turi būti sferinis. Siurblinėje turi būti natūrali ventiliacija. Visos plieninės siurblinės sudedamosios dalys ( aikštelės, turėklai, lipynės, grandinės, nešmenų krepšys, kreipiančiosios ir t.t) turi būti iš ne žemes kaip EN 1.4436 markės nerūdijančio plieno. Siurblinės dangtis nevažiuojamoje dalyje (A apkrovos klasė) turi būti išsikišęs 200-400 mm virš žemės paviršiaus.
Lipynių turėklas ne važiuojamoje dalyje turi būti išsikišęs ne mažiau kaip 1,0 m virš siurblinės liuko. Privažiavimui prie nuotekų siurblinių turi būti numatytas ne siauresnis kaip 3,5 m kelias su asfaltbetonio danga. Aptarnavimui turi būti įrengta betono trinkelių aikštelė su nuolydžiais vandens nubėgimui. Aikštelė turi būti aptverta 1,80 m aukščio plastikuota plienine tvora su rakinamais 3,5 m pločio vartais. Siurblių iškėlimui prie kiekvienos siurblinės turi būti įrengti nerūdijančio plieno EN 1.4436 stovai gervėms ir turi būti pateikta 1(viena) nerūdijančio plieno EN 1.4436, tinkama iškelti didžiausią suprojektuotų siurblinių siurblį.
3.4.2 Reikalavimai nuotekų siurblinių elektrotechninei daliai
Rangovas privalo paruošti ir pateikti Užsakovui visą reikalingą techninę dokumentaciją siurblinių prisijungimo sąlygų prie AB ESO eksploatuojamų elektros energijos tiekimo tinklų gavimui ir numatyti šią procedūrą savo laiko grafike/ darbų plane.
4. Vakuuminės nuotekų surinkimo sistemos reikalavimai
4.1 Sistemos apibūdinimas
Rangovas turi kompleksiškai pasirūpinti statybos metu reikalingomis medžiagomis, įranga, įrankiais, instrumentais, ir t.t, reikalingais norint pilnai įdiegti veikiančią vakuuminę nuotekų šalinimo sistemą. Rangovas yra atsakingas už pasirinktos vakuuminės nuotekų surinkimo sistemos visapusišką pritaikymą Lietuvos sąlygoms ir atitikimą galiojančioms statybos normoms bei taisyklėms.
Vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos yra iš esmės mechanizuotos nuotekų transportavimo sistemos ir yra labai panašios į vandentiekio sistemas, išskyrus tai, jog srautas teka atvirkštine kryptimi. Skirtingai nuo tipinių savitakinių nuotekų sistemų, jos naudoja oro slėgį nuotekų transportavimui, tai yra visa sistema yra veikiama vakuumo (neigiamo slėgio). Numatoma įrengti vakuumo sistema turi atitikti EN 1091 standartą bei specifikacijoje nurodytus principus arba turi būti jiems lygiavertė. Suprojektuotos vakuuminės sistemos negalima visiškai pakeisti į savitakinę arba slėginę sistemą.
Sistema turi tenkinti šiuos reikalavimus:
Tiekėjas atsakingas už pilną vakuumo sistemos sukomplektavimą pagal TP darbų apimtis (tinklų ilgis m ir atšakų skaičius vnt.) t.y. nepriklausomai nuo pirkimo dokumentų žiniaraščių detalumo, reikalingų specifinių detalių aprašymo techninėse specifikacijose, brėžiniuose ir kiekių žiniaraščiuose.
4.2 Vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos komponentai
4.2.1 Bendri reikalavimai
Vakuumo sistema turi turėti žemiau specifikacijoje nurodytus pagrindinius komponentus arba jiems lygiaverčius komponentus, kurie užtikrintų saugų ir nepertraukiamą sistemos darbą, esant įvairioms sąlygoms.
Yra ypatingų šios sistemos komponentų, kurie priverčia nuotakyno sistemą veikti prie vakuumo. Trys pagrindiniai vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos komponentai yra šie:
4.2.2 Surinkimo šulinėliai
Tiekiami surinkimo šulinėliai turi atitikti žemiau specifikacijoje nurodytus parametrus arba jiems lygiaverčius. Projekte vakuuminė nuotekų surinkimo sistema turi būti suprojektuota tik iki gyventojų sklypų ribų. Į vieną vožtuvo kamerą turi būti pajungta nuo 1 iki 3 gyvenamųjų namų, priklausomai nuo vietos situacijos. Rangovas projektuodamas surinkimo vožtuvų šulinių išdėstymą turi siekti, kad vakuumo vožtuvų kiekis sistemoje būtų optimalus. Surinkimo šulinėliai turi būti įrengiami gatvės pusėje už privataus sklypo ribos, nebent projekte nurodyta kitaip ir suderinta su savininku.
Surinkimo šulinėliai, kuriuose yra vakuumo vožtuvai, tarnauja kaip tarpiniai įrenginiai tarp savitakinės linijos nuo namų ūkio ir vakuuminio tinklo. Vakuumo vožtuvas kontroliuojamas pneumatiškai (vožtuvą kontroliuoja oras), dėl to nereikia jokios elektros arba dar atskiros energijos veikti. Kai vožtuvas yra uždarytas, yra palaikomas vakuumas visoje nuotakyno sistemoje. Kai vožtuvas yra atidarytas, vakuumas nuotakyno viduje transportuoja nuotekas iš kaupimo rezervuaro iki vakuumo stoties. Surinkimo šulinėliai turi tenkinti šiuos reikalavimus:
4.2.3 Vakuuminio nuotakyno tinklas
Nuotakyno tinklas turi atitikti žemiau specifikacijoje nurodytus parametrus arba jiems lygiaverčius.
Vakuumo nuotakyno tinklo vamzdžiai sukuria tinklą, jungiantį surinkimo šulinėlius prie centrinės vakuumo stoties. Taip vadinamas "danties profilis" leidžia sekti paviršiaus nelygumus ir garantuoja vandeninių kišenių sukūrimą, kurios yra būtinos, kad veiktų sistema. Vakuuminio nuotakyno tinklo vamzdžių medžiaga yra polivinilchlorido (PVC) ar polietileno (HDPE), PVC su slėgio nominalu PN 16, kuris yra lygus SDR 21 (PVC) ar PN 10 kuris lygus SDR 17 (HDPE) (d90 - d250 vamzdžių skersmenys).
Sujungimo vietoms ir įvairiems fitingams montuoti PVC tipo vakuuminiame tinkle yra naudojami guminiai žiedai, o HDPE tipo vakuuminiame tinkle - suvirinimas elektromovomis, kad išvengti vidaus žiedų, kas sukeltų didesnius hidraulinius nuostolius.
Vakuumo tinkle turi būti naudojami gamykliniai fitingai, jeigu reikia naudoti vietoje klijuojamus virinamus rangovas turi garantuoti jų kokybę.
Vakuuminio nuotakyno tinklas yra klojamas prisilaikant esamo žemės paviršiaus reljefo, bet ne mažesniu kaip 0,2 procento nuolydžiu.
Vakuuminio nuotakyno vamzdžiai turi bendrą einantį žemyn nuožulnumą vakuumo stoties kryptimi su vertikaliais pakėlimais, kurių pagalba palaikomi seklūs tranšėjos gyliai. Sistemoje nėra nei angų, nei pakėlimo stočių.
Vamzdyno klojimo vieta ir viso vamzdyno medžiagos rūšis, surinkimo šulinėliai, vožtuvai, apžiūros vamzdžiai, ir vakuumo stotis turi atitikti techninį projektą, arba turi būti kreiptasi pas inžinierių.
Rangovas turi įdiegti vakuuminio nuotakyno tinklus, vakuuminiam nuotakynui skirtus surinkimo šulinėlius, ir savitakinį nuotakyną iki kiekvieno surinkimo šulinėlio (jei reikia), pagal projektą ir brėžinius.
4.3 Reikalavimai vakuuminės nuotekų šalinimo sistemos vamzdynui
4.3.1 Medžiagos
Polivinilo chloridas (PVC): PN 16, SDR 21.
Polietilenas turi būti didelio tankio (HDPE): PN 10, SDR 17.
PN = slėgio nominalas.
SDR = standartinis matmens santykis.
Visi komerciniai rūšies slėginiai vamzdžiai turi atitikti DIN 8074 standartą arba lygiavertį ir visi vamzdžiai ir turi būti sandarūs bei atitikti vamzdžio gamintojo reikalavimus.
4.3.2 Vamzdžių sujungimas
HDPE
Visos sujungimo vietos turi būti suvirinamos naudojant elektromovinį būdą, kad išvengtų vidaus žiedų, kas sukeltų didesnius hidraulinius nuostolius. Sujungimo dalys vamzdžiams, kurių skersmuo dn90mm ir didesnis turės būti prijungtos prie elektros lizdo. Elektrinėje movoje įmontuota elektrinė spiralė šildo jos aplinkoje esančią medžiagą, kuri lydosi ir tampa vientisa mase su vamzdžiais, kurių galai įtvirtinti elektrinėje movoje. Detalus sujungimų montavimas atliekamas vadovaujantis gamintojų rekomendacijomis. Visi suvirinimai žymimi gamintojo kontroliniu štampu arba brūkšniniu kodu.
PVC
DN90mm ir didesnio skersmens vamzdžiai sujungimai taip, kad vamzdis ir detalė galėtų susijungti nenaudojant tirpiklių ar kokios kitos specialios įrangos. Sustumiami žiedai turi būti guminio tarpiklio tipo skirti montuoti vientisai, guminis žiedo tarpiklis vamzdžio pavidalo išėmoje ar detalės movoje stumiamas iki galo tol, kol visas sulenda i movą, kartu taip suspaudžiant tarpiklį iš esmės susiformuoja izoliacinis sluoksnis.
Tarpiklis ir žiedo pavidalo įpjova konstruojama ir formuojama taip kad tarpiklis užfiksuotų montavimo metu. Detalus sujungimų montavimas atliekamas vadovaujantis gamintojo pateiktomis rekomendacijomis. Priklausomai nuo gamintojo, sujungimai projektuojami siekiant išvengti šiluminio plėtimosi ar susitraukimo.
Paprastai vamzdžiai ir detalės sujungiami naudojant tirpiklius arba guminius žiedus. Ne visi guminiai žiedai vamzdžių sujungimams yra tinkami vakuumo sistemoms, todėl inžinierius turėtų reikalauti gamintojo garantijų kartu su bandymų sertifikatais.
Tirpikliais pritvirtinti sujungimai taip pat galimi detalėms, alkūnėms, vamzdžių sujungimams ir vožtuvams. Paprastai tirpikliais pritvirtinti sujungimai turėtų būti sumontuoti taip, kad sudarytų vientisą sistemą lauke. Karšto klimato sąlygomis rišliųjų tirpiklių medžiagos vamzdžių sujungimams turėtų būti naudojamos tik jei vamzdžių gamintojų instrukcijos tai leidžia daryti.
Visas PVC vamzdynas sandėliavimo ar statybos metu visada turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių.
4.3.3 Tepalas
Tepalas, naudojamas sujungimo vietai, turi būti nenuodingas, neturi palaikyti bakterijų vystymosi, neturi turėti jokių blogėjančių padarinių tarpikliams ar vamzdžiams, neturi paveikti vandens spalvos, skonio ar aromato. Tepalo konteineriai turi būti pažymėti gamintojo vardu.
4.3.4 Tarpikliai
Tarpiklio matmenys turi būti pagal gamintojo standartinius projekto matmenis ir toleranciją. Tarpiklis turi būti tokio dydžio ir formos, kad sugebėtų atlaikyti veikiančias jėgas ir po montavimo sujungimas būtų sandarus visose sąlygose. Gamintojo ženklas, dydis, formos numeris ir pagaminimo metai turi būti užrašyti guminio tarpiklio išvirkščioje pusėje. Tarpikliai turi būti natūraliai vulkanizuoti arba vulkanizuoti naudojant sintetinę gumą. Netinka jokia pakartotiniam naudojimui skirta guma. Kai naudojamas dviejų gumų kietumas tarpiklyje, minkštos ir kietos dalies santykis turi būti vienodas, o sujungimai patikimai vulkanizuoti. Tarpikliai turi būti be poringo paviršiaus ir be matomų defektų.
4.3.5 Vamzdžio ilgis
Vamzdis turi būti montuojamas prisilaikant gamintojo reikalavimų atkreipiant ypatingą dėmesį dideliems įtempimams tiesimo metu ir visiems veiksniams, kurie gali pažeisti vamzdžius bei jų movas. Vamzdžiai, įskaitant ir atšakas iki vakuumo vožtuvo šulinių, turi būti naudojami nuo d90mm iki d250mm skersmens. Magistralinių vamzdynų skersmuo nustatomas atlikus hidraulinius ir vakuumo slėgio skaičiavimus.
4.3.6 Apžiūros stovai
Statomi tik tuo atveju, kai tai yra rekomenduojami konkretaus gamintojo ar tiekėjo vakuumo sistemos veikimui užtikrinti. Jeigu taikoma, apžiūros stovai įrengiami protarpiais maksimaliai kas 100 m (ir po kiekvieno vamzdyno pakėlimo).
Apžiūros stovai turi būti įdiegti ant trišakio (pilno ar redukcinio, priklausomai nuo dydžio) ir turi būti uždaryti naudojant guminius kaiščius bei ketines kapas. Pagrindinių magistralinių vamzdynų galuose (jei rekomenduoja gamintojas) turi būti įrengti apžiūros stovai, sumontuoti iš 90° alkūnės nuo pagrindinės magistralės, taip pat apžiūros vamzdžio ir guminio kaiščio DN90mm. Apžiūros stovai gatvėse montuojami naudojant ketaus kapas.
4.3.7 Vakuumo matuokliai (taikoma sistemos bandymo metu)
Tik sistemai su apžiūros stovais turi būti teikiami vakuumo matuokliai arba kita įranga skirta vakuumui pamatuoti eksploatavimo metu. Rangovas turi tiekti du (2) vakuumo matuoklius, atitinkančius apžiūros stovus. Kiekvienas matuoklis turi būti prijungtas prie galvanizuoto geležinio vamzdžio. Kitam galvanizuoto vamzdžio galui turi suteikti guminį kaištį, tinkamą prijungti prie apžiūros stovo, kad galėtų būti gautas tikslus vakuumo parodymas.
4.3.8 Vakuuminio tinklo atjungimo sklendės
Vakuumo tinklo sklendės yra montuojamos minimaliai atšakose ilgesnėse negu 200 m ir magistralinėse linijose intervalu kas 450 m, kad suskirstytų vamzdyno sistemą dalimis ir izoliuoti jas gedimų atvejais ir priežiūros metu. Šie elementai turi būti apsaugoti nuo korozijos ir be kaiščių. Ištęsimo verpstės turi būti padarytos iš nerūdijančio plieno. Sklendės turi turėti mechanines jungtis perėjimui į PVC ar HDPE vamzdynus. Sklendės turi būti tinkamos naudoti nuotėkoms, vakuumui ir spaudimui, turi būti gebančios išlaikyti skiriamąjį vakuumą 80 kPa. Atsidarius sklendei ertmė joje neturi būti mažesnė, negu vidinis vamzdžio skersmuo.
4.3.9 Įvadinių linijų ir atšakų sujungimai
Atšakų ir įvadinių linijų nuotakynų vamzdžiai yra įtekantys nuotakyno vamzdžiai, prijungti prie magistralinės vakuumo linijos. Šios linijos yra prijungtos prie magistralinės vakuumo linijos su Y-trišakiu arba T-trišakiu (priklausomai nuo teikėjo rekomendacijų), kuris yra įdiegtas srauto kryptimi į magistralinę liniją. Trišakis magistralinėje linijoje ar atšakoje turi būti pritaikytas sureguliuoti vertikaliu būdu, kuriuo įvadinė linija ar atšaką įeina į magistralinę liniją su mažu kampu (horizontali ašis) arba turi būti jam lygiavertis. Atšaka turi turėti nuolydį į pagrindinę liniją (minimalus nuolydis ≥ 0.2 %).
Atšakos įgilinimas jos paskutinėje viršūnėje turi būti lygus ar aukštesnis negu pagrindinio vamzdžio lygmuo ar einantis žemesnis punktas. Namo prijungimai ar kitos atšakos neturi būti artimesni negu 2 m. Atstumai iki pakėlimų neturi būti mažesni negu 2 m. Sudėtingi ruožai turi būti patikrinti vakuumo sistemos teikėjo specialistų ir patvirtinti prieš darbų pradžią.
4.3.10 Kalaus ketaus kapos
Turi būti naudojama kalaus ketaus kapos vamzdynų apžiūrai, apžiūros stovų galams (kai taikomos), taip pat požeminėms sklendėms. Kalaus ketaus kapos turi atitikti DIN 1045-1, ir DIN 4055-U atitinkamai, DIN 4056 standartus arba jiems lygiaverčius.
Kartu su kapomis turi būti numatytos betoninės atramines plokštes, įdiegimui ant apžiūros stovų d90 (jeigu taikoma) taip pat kaip įdiegimui (po pritaikymo) prie egzistuojančių gatvės aukščių. Kapos esančios gatvėse turi būti pažymėtos, jog jos skirtos nuotekoms ar parodytos atskirais ženklais, jei nėra naudojami iš anksto pažymėti dangčiai.
4.3.11 Sujungimo detalės (fitingai)
Nuotakyno tinklui turi būti naudojamos sujungimo detalės atitinkančios žemiau nurodytas specifikacijas arba joms lygiavertės. Naudojamų detalių medžiaga tokia pat kaip ir PVC ar HDPE (SDR 17, PN10) vamzdžių. Tipinės detalės yra šios arba joms lygiavertės:
PVC vamzdžių stiprumas priklauso nuo temperatūros. Dėl galimos aukštos temperatūros pramoniniuose objektuose rekomenduojama vakuuminę sistemą rengti iš HDPE vamzdžių ir detalių. Papildomas vakuuminės nuotekų sistemos vamzdžių ir detalių montavimo dalys turi būti tiekiamos pagal poreikį. Detalės turi išlaikytų tą patį slėgį kaip vamzdynai. Visos komplektuojančios detalės turi būti to paties standarto, kad išvengti diametrų nesuderinamumo.
Turi būti numatytos visų rūšių detales reikalingas PVC ar HDPE vamzdžiams sujungti su vakuuminių dalių vožtuvais ar kitomis dalimis ne HDPE/PVC medžiagai.
4.3.12 Aprobavimas
Vamzdžiai ir detalės naudojami vakuuminėje sistemoje turi būti gamintojo sertifikuoti ir vakuuminės sistemos tiekėjo ar atsakingų institucijų patvirtinti.
4.3.13 Vamzdžių žymėjimas
Minimaliai, ant vamzdžio turi būti rašomi tokie duomenys:
4.3.14 Pakloto vamzdyno patikrinimas
Visas vakuuminio nuotakyno klojimas turi būti tikrinamas pagal šias specifikacijas. Prieš vakuumo sistemos patikrinimą turi būti patikrinta įranga, siekiant įsitikinti ar ji gerai veikia, yra tinkamai sureguliuota bei atitinka vakuumo sistemos vamzdynus ir prisijungimus.
Vamzdyno patikrinimas turi atitikti DIN EN 1091, B priedo ar lygiaverčius reikalavimus nustatytus vietinių atsakingų institucijų. Vakuuminis vamzdynas turi būti tikrinamas tiktai vakuumu, negalima tikrinti slėgiu. Vakuuminė patikrinimo įranga gali būti įsigyjama iš vakuuminės sistemos tiekėjo.
Patikrinimo metu visos atviros jungtys turi būti užkimštos guminiais kaiščiais, aklėmis arba pripučiamais bandymų kamuoliai. Leidžiamas vakuumo nuostolis patikrinimo metu turi būti koreguojamas ryšium su temperatūros pokyčiais ir barometriniu slėgiu. Kiekvieno patikrinimo pradžioje ir pabaigoje temperatūra ir barometrinis slėgis turi būti fiksuojami.
Siekiant išvengti vamzdžių pažeidimų nuo akmenų ir nuolaužų, turi būti paduodamas pakankamas vandens kiekis į vamzdynus. Patikrinimo metu turi būti naudojamas vakuuminis siurblys skirtas nuotekoms.
Prieš baigiant statybos darbus vakuumo vamzdžius galima ištuštinti panaudojat vakuumo stotis tik tuo atveju, kai garantuojama, kad vakuuminiai siurbliai nebus užtvindyti arba nuolaužos, šiukšlės nepasieks vakuuminių siurblių.
Mobilus patikrinimo įrenginys
Rangovas turi naudoti mobilų vakuuminį patikrinimo siurblį arba kitas priemones tinkamas vakuuminio nuotakyno ruožų sandarumo patikrinimui.
Preliminarus patikrinimas: sekcijos be patikrinimo vamzdžių
Užbaigus vakuuminio vamzdyno klojimą, visas kolektoriaus vamzdynas ir šoniniai sujungimai tikrinami sekančiai:
Uždaromi visi atviri sujungimai su guminiais kaiščiais arba aklėmis. Sudaromas 70 (±5) kPa vakuumas vamzdžiams ir leidžiama apie 30 minučių jam stabilizuotis. Per dviejų valandų bandymo laikotarpį galimas 1 procento per valandą vakuumo nuostolis. Paklojus naują vamzdyno sekciją patikrinimas atliekamas prijungiant ją prie senosios.
Preliminarus patikrinimas: sekcijos su patikrinimo vamzdžiais
Užbaigus vakuuminio vamzdyno klojimą, visas kolektoriaus vamzdynas ir šoniniai sujungimai tikrinami sekančiai:
Uždaromi visi atviri sujungimai su guminiais kaiščiais arba aklėmis. Sudaromas 70 (±5) kPa vakuumas vamzdžiams ir leidžiama apie 30 minučių jam stabilizuotis. Per dviejų valandų bandymo laikotarpį galimas 5 procentų per valandą vakuumo nuostolis. Paklojus naują vamzdyno sekciją patikrinimas atliekamas prijungiant ją prie senosios.
Pirminis patikrinimas prieš priėmimą: sistemoms be patikrinimo vamzdžių
Užbaigta vakuuminė nuotakyno sistema, įskaitant vakuumo surinkimo stotį turi atlaikyti 70 (±5) kPa vakuumą, kurio stabilizavimasis leidžiamas 30 minučių. Per 4 valandų bandymo laikotarpį leidžiamas ne didesnis kaip 1 procento nuostolis.
Pirminis patikrinimas prieš priėmimą: sistemoms su patikrinimo vamzdžiais
Užbaigta vakuuminė nuotakyno sistema, įskaitant vakuumo surinkimo stotį turi atlaikyti 70 (±5) kPa vakuumą, kurio stabilizavimasis leidžiamas 30 minučių. Per 1 valandos bandymo laikotarpį leidžiamas ne didesnis kaip 1 procento nuostolis.
4.3.15 Vamzdyno praplovimas
Po paskutinio sėkmingo vakuuminės sistemos patikrinimo ir surinkimo kamerų (vakuuminių vožtuvų) įdiegimo, rekomenduojama praplauti vakuuminį vamzdyną pakankamu vandens kiekiu, taip pašalinant nuolaužas ir medžiagas, kurios galėjo kauptis montavimo metu.
Svarbiausia praplaunant vamzdyną:
Plovimo procedūros
4.3.16 Eksploatacinės dalys ir specialūs įrankiai
Eksploatacinės dalys ir specialūs įrankiai vakuuminei nuotakyno sistemai išvardinti žemiau turi būti pateikti rangovo užsakovui. Šie įrankiai ir dalys turi būti tinkamos sumontuotos sistemos priežiūrai ir eksploatavimui.
2 m ilgio valymo įrankis surinkimo šulinėliui arba lygiavertis;
Manometras (vakuumo matavimo prietaisas) - 10/0 kPa patikrinimo vamzdžiui, arba lygiavertis;
Manometras (vakuumo matavimo prietaisas) - 10/0 kPa su 6 m žarna vamzdyno izoliavimui, arba lygiavertis;
Gnybtas, skirtas pašalinti vakuuminio apžiūrėjimo vamzdžio jungtį, arba lygiavertis;
Pripučiamas patikrinimo kaištis kiekvienam vakuuminiam vamzdynui, arba lygiavertis;
Įrankių komplektas skirtas tvarkyti vakuuminius vožtuvus;
Sekančios atskiros dalys gali būti tiekiamos ir perduodamos užbaigus statybos darbus, įvertinat jas į bendrą teikiamų medžiagų ir įrenginių skirtų lauko vakuumo nuotekų tinklų komplektą:
Vakuuminiai vožtuvai (numatoma 3 komplektai);
Reguliatoriai, jeigu naudojami;
Pneumatiniai vamzdeliai vožtuvo daliai, jeigu naudojami;
Membranos vakuuminiams vožtuvams, jeigu naudojami.
4.4 Vakuuminio vožtuvo kamera, vakuuminis vožtuvas ir reguliatorius
4.4.1 Bendri reikalavimai
Šiame skyriuje bendrai aprašomos vakuuminio vožtuvo kamerų (taip pat vadinama surinkimo šulinys), vakuuminių vožtuvų ir reguliatorių funkcijos. Darbas, vykdomas pagal šį skyrių, susideda iš visų darbo įrengimų, medžiagų, įrangos ir paslaugų, reikalingų vakuuminio vožtuvo kameroms, sukaupimo talpoms ir visiems priklausantiems surinkimo reikmenims, remiantis DIN EN1091 arba lygiaverčiu standartu.
Vakuuminio vožtuvo kameros turi būti sumontuotos, patikrintos ir išbandytos, remiantis vakuuminių sistemų gamintojo arba tiekėjo rekomendacijomis. Gyvenamųjų namų nuotekų savitakinių vamzdynų pajungimas prie projektuojamos vakuumo nuotekų sistemos, taip pat kaip ir vakuuminių surinkimo tinklų, vakuumo surinkimo vožtuvų įrengimas privačiuose sklypuose (jeigu tai nėra numatyta techniniame projekte) nėra rangovo darbo dalis. Užsakovas bus atsakingas parengti konkrečius pasijungimo techninius reikalavimus ir taisykles, bei organizuoti namų pajungimą prie vakuuminės nuotekų sistemos ir tikrinti ūkio būdu atliktų pasijungimų techninį atitikimą.
4.4.2 Vakuuminio vožtuvo kameros
Surinkimo kameros skirtos vakuuminei nuotekų surinkimo sistemai turi turėti žemiau specifikacijoje nurodytus pagrindinius komponentus arba jiems lygiaverčius komponentus, (remiantis DIN EN1091 standartu), kurie užtikrintų saugų ir nepertraukiamą sistemos darbą, esant įvairioms sąlygoms. Yra skirtingų vakuuminio vožtuvo kamerų tipų, kurie skiriasi savo konstrukcija (išplanavimu ir dydžiu) ir dangčių apkrovos laipsniu (DIN EN1091).
4.4.3 Reikalavimai vakuuminių vožtuvo šulinių tipui ir matmenims
Turi būti naudojamos vakuuminio vožtuvo šuliniai kurių diametras ne mažiau kaip 800mm. Talpa turi būti ne mažesnė kaip 300 l, t.y. užtikrinamas minimalus sukaupimas.
Standartinis šulinio pajungimo aukštis turi būti ribose 1,40 m iki 1,80m. Vakuuminio vožtuvo kamera turi būti su atskirimu tarp nuotekų surinkimo šulinio ir vožtuvo kameros, kad galima būtų lengvai aptarnauti vožtuvą. Vakuuminio vožtuvo kamera turi užkirsti kelią gruntinio vandens infiltracijai. Šiam tikslui pasiekti turi būti naudojama talpa pagaminta iš PE medžiagos, sienelių storis ne mažiau kaip 10 mm.
Nominalaus vakuuminio vožtuvo diametras turi būti dn80/dn90mm, t.y. vidinis diametras ≥ 75 mm. Vakuumo vožtuvo kamera turi būti įrengiama parenkant vietą tarp sklypų, numatant savitakinio nuotekų tinklo atšaką, kad gyventojams būtų sudarytos vienodos sąlygos pasijungti prie nuotekų tinklų. Į vieną vožtuvo kamerą turi būti pajungta nuo 1 iki 3 gyvenamųjų namų, priklausomai nuo vietos situacijos. Rangovas projektuodamas surinkimo vožtuvų šulinių išdėstymą turi siekti, kad vakuumo vožtuvų kiekis sistemoje būtų optimalus.
Nors numatoma, kad vakuumo vožtuvų šuliniai bus statomi žaliuose plotuose, tikėtina trumpalaikė transporto apkrova šienaujant juos su žemės ūkio technika. Dalis gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų miestelio centre yra labai arti važiuojamosios gatvės dalies, todėl turi būti galimybė vakuumo vožtuvų šulinius įrengti pėsčiųjų šaligatviuose ir važiuojamoje dalyje iš esmės nekeičiant šulinio konstrukcijos.
4.4.4 Surinkimo kameros schema
Kai naudojama šio tipo kamera, vakuuminio vožtuvo kamera turi užtikrina atskyrimą nuo tarp nuotekų surinkimo šulinio ir vožtuvo kameros, kad galima būtų lengvai patekti prie surinkimo šulinio. Surinkimo šulinys atskiriamas specialiu vakuumui sandariu dangčiu.
Vakuuminio vožtuvo kameros eskizas
Vakuuminio vožtuvo kamera turi užkirsti kelią gruntinio vandens infiltracijai.
Nominalus 3" vožtuvas turi praleisti 75 mm skersmens daleles. Tai yra tas pats maksimalus skersmuo surenkamojo šulinio vamzdžio įsiurbimo įėjime. Tokiu būdu didesni kietieji kūnai užsilaiko surinkimo šulinyje ir neužkemša vožtuvo. Jie turi būti lengvai pašalinami iš surinkimo šulinio, naudojant vakuuminės žarnos-vamzdžio įrenginį, kuris yra pajungtas prie vakuuminės nuotekų sistemos vožtuvo kameros. Tuo būdu vakuumo stoties nuotekų siurbliai yra apsaugoti nuo užsikimšimo ir gedimo.
Vakuuminio vožtuvo kamera turi būti yra atspari vandens srautui, todėl reikia turėti papildomą oro ėmiklį vožtuvo kamerai, kad oras garantuotai patektų į vožtuvą. Oro padavimas į pagrindinę kamerą atliekamas per uždengtą respiratoriaus vamzdį ventiliacijos dangtelyje, pajungtą prie drenažo stovo vamzdžio. Oro respiratoriaus pajungimas turi būti išdėstytas DN 200 drenažo vamzdžio dalyje. Abu oro ėmiklių elementai turi būti apsaugoti ir sumontuoti atokiau nuo transporto eismo vietų.
Perskirtoje kameroje yra vakuuminis vožtuvas ir nuotekų sukaupimo talpa.
Vakuuminio vožtuvo kameros eskizas
Vienoje perskirtoje kameroje yra vakuuminis vožtuvas ir nuotekų sukaupimo talpa;
Didelis pralaidumas ir mažas užsikimšimo pavojus;
Užtikrinamas talpos sandarumas;
Dangtis atsparus transporto apkrovai;
Užtikrinamas minimalus nuotekų sukaupimas, o namo nuotekų išvado skersmuo nuo dn110 mm ir didesnis;
Surinkimo šulinio techninės charakteristikos:
Gaminio žaliava - monolitinis (vientisas) polietilenas;
Sienutės storis - 10mm;
Skersmuo - DN800
Galimybė atskirti vožtuvo kamerą nuo nuotekų surinkimo talpos - numatyta;
Vakuumo vožtuvo padėtis - horizontali;
Galimybė montuoti važiuojamojoje kelio dalyje - taip;
Avarinė šulinėlio talpa pagal EN1091 - numatyta;
Vakuumo šulinio ir vožtuvo bei vidaus įrangos surinkimas - gamyklinis;
Standartinis pritekėjimo angos gylis - 1,5m;
Galimybė reguliuoti pritekėjimo gylį - yra;
Galimybė montuoti papildomų pasijungimų statybvietėje - taip.
4.4.5 Surinkimo kamerų dangčiai
Nepriklausomai nuo kameros tipo dangčiai turi atitikti apkrovas: žalioje vejoje pėsčiųjų apkrova, šaligatviuose, kelkraščiuose ir kelio zonoje - transporto apkrova.
Apkrova nuo pėsčiųjų
Apkrovai nuo pėsčiųjų žmonių atsparus kameros dangtis nėra sandarus ir praleidžia orą iš šonų. Dangtis atsparus krituliams ir gali būti montuojamas atokiau nuo transporto eismo, pvz. vejose, pievelėse.
Apsėmimui atsparus, apkrova nuo pėsčiųjų
Apsėmimui atsparus ir pėsčiųjų apkrovai skirtos kameros turi būti montuojamos teritorijose, kuriose galimas apsėmimas, bet ne transporto zonoje. Pagrindinė vožtuvo kamera ir šulinys turi turėti vandeniui sandarius dangčius. Oro padavimas į pagrindinę kamerą atliekamas ventiliacijos dangtelio dėka ir uždengtu respiratoriaus vamzdžiu, pajungtu prie savitakinio nuotekų vamzdžio iš namo (nuotekų išvado). Oro respiratoriaus pajungimas turi būti įrengtas ant DN 200 (arba dn110) nuotekų vamzdžio dalyje, dažniausiai prieš įtekėjimą į surinkimo kamerą. Abu oro ėmiklių elementai turi būti apsaugoti ir sumontuoti atokiau nuo eismo vietų.
Apsėmimui atsparus, apkrova nuo transporto (iki 40 tonų)
Apsėmimui atsparus ir transporto apkrovai skirtos kameros turi būti montuojamos tose teritorijose, kuriose galimas apsėmimas, arba transporto zonoje.
Tokios teritorijos galimos centrinėje miestelio dalyje, šalia danga grįstų aikščių, bei žemiausiose gyvenviečių vietose.
Pagrindinė vožtuvo kamera ir šulinys turi tvirtus (transporto eismą atlaikančius) dangčius, kurie taip pat yra sandarūs. Oro padavimas į pagrindinę vožtuvų kamerą atliekamas ventiliacijos dangtelio dėka ir uždengtu respiratoriaus vamzdžiu, pajungtu prie savitakinio nuotekų tinklo vamzdžio iš namo (nuotekų išvado). Oro respiratoriaus pajungimas turi būti įrengtas ant DN 200 (arba dn110) nuotekų vamzdžio dalyje, dažniausiai prieš įtekėjimą į surinkimo kamerą. Abu oro ėmiklių elementai turi būti apsaugoti ir sumontuoti atokiau nuo eismo vietų.
4.4.6 Sukaupimo talpos
Tipiniam gyvenamųjų namų pajungimui neturi būti privalomos sukaupimo talpos. Pajungiant esamus daugiabučius pastatus (iki 8 butų), bei pajungiant nuotekas tiekimas slėginėmis linijomis su slėgio gesinimo šuliniais, rangovas atsakingas įvertinti, suprojektuoti ir taikyti sukaupimo talpas arba šulinius bei padidinto našumo arba sudubliuotus vakuuminius vožtuvus.
4.4.7 Vakuuminiai vožtuvai
Vakuuminiai vožtuvai gali būti įvairių tipų (t.y. membranos, gnybtų, stūmokliniai). Korpusas turi būti pagamintas iš plastiko ir kitų ilgaamžių bei korozijai atsparių medžiagų, remiantis DIN EN1091 standartu. Vožtuvo elementai turi galėti dirbti net jei jie yra apsemti, jeigu jie nepajungti prie alsuoklio vamzdelio, kuris paduoda ventiliaciją. Parinktas vakuuminio vožtuvo tipas privalo turėti sėkmingo eksploatavimo patirtį. Pagrindiniai reikalavimai vožtuvams:
Vožtuvai turi būti aktyvuojami naudojant pneumatinį įrenginį, nenaudojant elektros.
Vožtuvo korpusas turi būti pagamintas iš plastiko/ polipropileno/ nailono, metalinės detalės iš nerūdijančio plieno, kai taikoma membranos jos turi būti pagamintos iš atsparaus nuotekoms EPDM.
Nominalaus vakuuminio vožtuvo diametras turi būti dn90mm, t.y. vidinis diametras ≥ 75 mm.
Vožtuvai turi būti sandarūs. Vakuuminiai vožtuvai turi būti kompaktiški ir lengvi bei lengvai aptarnaujami be specialių įrankių.
Vožtuvai turi būti reguliuojami pagal vandens lygį ir atsidarymo laiką, siurbimo trukmė reguliuojama;
Vožtuvo kontrolės prietaisas - pneumatinis;
Vožtuvas turi užtikrinti kad sistemoje būtų reikiamas oro ir vandens santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 1,5. (EN 1091:1996, A.2.2).
Vožtuvai turi būti testuojami ir sertifikuojami dirbti be gedimo (atsižvelgiant į EN 1091 arba lygiavertį standartą).
Vožtuvai turi būti gaminami sertifikuotoje gamykloje, remiantis tarptautiniais ISO 9000 standartais arba lygiaverčiai.
4.4.8 Reguliatoriai
Jeigu taikoma pasirinktoje vakuumo sistemoje, reguliavimo elementai turi aktyvuoti vakuumo vožtuvą tam tikromis aplinkybėmis. Reguliatoriai yra vertikaliai pritvirtinti prie vožtuvo vidinės pusės.
Paprastai yra du reguliatorių tipai:
Standartinis reguliatorius;
Pulsuojančio srauto reguliatorius kombinacijoje su oro įėjimo vožtuvu.
Abu reguliatoriai yra paprastai tvirtinami prie vakuuminio vožtuvo korpuso; mechaniškai per prikabinamą pakabą ir pneumatiškai - per vamzdynus. Pagrindiniai reikalavimai reguliatoriams:
Rekomenduojama medžiaga vožtuvų reguliatoriams yra poliamidas.
Visos vidinės pneumatinės sąsajos turi būti įgręžtos į vožtuvo korpusą (ne į plastmasinius vakuuminius vamzdynus, kurie gali atsikabinti nuo vožtuvo).
Remiantis EN 1091, vakuuminiai įrenginiai turi likti uždarytais vakuuminiame slėgio lygyje ne mažiau kaip 15 kPa. Užveržiant šiuos reguliatorius dėl didesnės sistemos apsaugos (vamzdžių tinkle nėra užtvinimo), minimalus vakuumo slėgis, leidžiantis reguliatoriui atidaryti vakuuminį vožtuvą - turi būti 22 kPa.
Reguliatoriai turi turėti magnetinį vakuuminį apribojimo jungiklį. Šis jungiklis sustabdo vožtuvo atidarymą, jei vakuumas per mažas ir todėl pašalina dalinio vožtuvo atidarymo galimybę (vibracija vakuuminio vožtuvo viduje).
Reguliatoriai turi automatiškai optimizuoti vandens tūrio kiekį į vakuumą (t.y. žemesnis vakuumas, mažesnis vandens tūrio kiekis) tam, kad optimizuoti srautą ir sumažinti energijos sąnaudas.
Oro įleidimo laikas turi būti reguliuojamas plačiose ribose (iki 15 sekundžių), pasukant varžtą arba panaudojant panašų būdą.
Priklausomai nuo teikėjo pasiūlytos sistemos gali būti naudojami kiti tipo srauto reguliatoriai.
4.4.9 Oro įleidimo stotis
Jei projektuojamose vakuumo sistemos atšakose arba atskirose gatvėse reikia oro įleidimo optimaliam sistemos darbui, rangovo pasiūlyme turi būti numatyta ir įvertinta oro įleidimo stotys. Oro įleidimo stotys montuojamos vožtuvo kameroje arba aptvertoje dėžėje, kaip nurodyta preliminariuose brėžiniuose. Jei reikia oro įleidimo pagal vakuumo sistemos gamintojo skaičiavimus pasiūlyme turi būti numatyta ir įvertinta oro įleidimo stotys. Kitu atveju jos nebus užsakomos.
Oro įleidimo stotys turi būti tiekiamos kartu su nepraleidžiančiu vandens plastmasiniu futliaru. Oro įleidimo stotis įleis orą reguliuojamam laiko tarpui per vakuuminį vožtuvą, kai vakuumo slėgis nukrenta žemiau reguliuojamos reikšmės, arba kai reguliuojamas laiko tarpas praėjo. Slėgį reguliuojantis oro įleidimas turi būti automatiškai pakartotas, jei vakuumo kiekis neatsistatė po kito laiko reguliavimo periodo.
Elektros tiekimas - taip kaip nurodyta pasiūlyme, pakraunama baterija, pakraunama baterija su fotoelektriniais elementais arba išoriniu elektros tiekimu (rekomenduojama).
4.4.10 Vožtuvų kontrolės ir stebėsenos sistema
Projektuojama vakuuminė nuotekų surinkimo sistema turi būti sujungta su efektyvia stebėsenos (monitorinio) sistema.
Stebėsenos sistema susideda iš sekančių dalių:
Centrinėje vakuumo stotyje esančio signalų priėmimo pulto;
Perdavimo sistemos su kabeliu;
Signalo perdavimo modulio esančio vakuumo vožtuve.
Signalų priėmimo pultas
Kontrolės sistema susideda iš tokių pagrindinių komponentų:
Centrinėje stotyje (valdymo skydelis):
Centrinė kontrolės stotis su vienu nuotekų vakuuminio vožtuvo rezervuaru ir PLC (programmable logic controller - angl.);
Vizualizacija (regimasis vaizdas) ant sensorinės panelės vakuumo stotyje;
Pajungus naujus vožtuvus, reikalinga atlikti ir Scada sistemos programavimo darbus.
Perdavimo sistema
Turi būti numatyta pajungti kiekvieną statomą vožtuvą prie stebėsenos sistemos. Kabelio skirto kloti vidaus ir lauko instaliacijose, grunte ir kanaluose specifikacija NKY-J5x1,5mm2 arba NYY tipo, 5×1,5 mm. Laidininkas Cu, PVC izoliacija, gumos užpildas, PVC apvalkalas, apvalus. Tuo atveju, jei tinklas yra ilgas skerspjūvis gali būti didinamas iki 2,5 mm2.
Ryšių ir elektros tiekimas panaudojant pagal FMS. Reikalinga įtampa maks./ min - 48 V/ 12 V.
Signalo perdavimo modulis
Pagrindinis sistemos elementas yra signalų perdavimo modulis, įrengiamas vakuumo vožtuvo kameroje.
Modulis turi perduoti tokius signalus:
Vakuumo sklendė atidaryta;
Persipildžiusi nuotekų kamera;
Atsidarymo uždarymo ciklų skaičiavimas;
Per didelio vandens įtekėjimo/ infiltracijos fiksavimas.
Modulio veikimas pagal lygio jutiklio duomenis. Modulis turi turėti būsenos indikatorių, reikalingą pozicijai (vietai) nustatyti. Modulis turi išsaugoti duomenis nutrukus elektros įtampai vidinėje atmintyje.
Turi būti galimybė pakeisti modulius neatjungus elektros įtampos. Sistema turi būti pagaminta ir sertifikuota CE ženklu.
Nuotekų vakuuminio vožtuvo kameroje turi būti:
Vienas perdavimo modulis;
Perdavimo kabelis iš ir į modulį;
Lygio jungiklis (vakuuminio vožtuvo šulinyje);
Vakuuminis vožtuvas su kontaktais (vožtuvo kameroje).
Funkcija
Kontrolės sistema kontroliuoja kiekvieną nuotekų vakuuminio vožtuvo kamerą. Tokie signalai gali būti gaunami iš surinkimo kameros (arba iš kiekvieno vožtuvo):
Vožtuvo atidarymas stringa;
Aukštas nuotėkų lygis surinkimo šulinyje (pvz., dėl užsikimšimo arba vožtuvo gedimo);
Gedimas signalo modulyje.
Visi signalai yra tipiškai apibendrinami bendru pavojaus signalu. Tačiau, kiekvienas pavojaus signalas gali būti perduodamas atskirai. Pavojaus signalai turi būti perduodami realiu laiku.
Jeigu pagal preliminarų projektą atskirose atšakose arba gatvėse gaunamas didelis stebėsenos sistemos kabelių ilgis arba didelis surinkimo kamerų kiekis, lyginant jį su rekomenduojamu optimaliam stebėsenos sistemos darbui pagal sistemos gamintojo reikalavimus - rangovai turi įvertinti signalų stiprintuvų įrengimą. Stiprintuvai reikalauja nuolatinės arba kintamos srovės. Rekomenduojamas pajungimas prie išorinio elektros tiekimo sistemos.
4.5 Vakuumo stotis
4.5.1 Bendri reikalavimai
Visi vakuuminiai nutekamieji vamzdžiai yra pajungti prie vienos ar daugiau vakuuminės talpos, sumontuotos centrinėje vakuumo stotyje. Vakuuminiai siurbliai sudaro reikiamą neigiamą slėgį (apytiksliai nuo -60 iki 70 kPa). Vakuuminės talpos turi būti išdėstytos šalia vakuumo stoties, po žeme. Svarbu, kad prieš pajungiant vakuumines talpas prie stoties, vakuuminiai siurbliai ir vamzdynas būtų neužteršti smėliu, purvu arba nuosėdomis.
Kranas arba pakėlimo įranga turi būti vakuumo stoties dalimi tam, kad pakelti ir pernešti sunkią įrangą, esančią pastate arba už jo ribų.
Išsiurbimo siurblys perduoda nuotekas iš talpos į slėginę nuotekų liniją arba į jau egzistuojančią vakuuminę nuotekų sistemą/ nuotekų valyklą. Vakuumo stoties talpa ir išmatavimai yra projektuojami individualiai projektui - remiantis projekto pagrindu, sekančiu iš vietinių nuotekų sistemos reikalavimų ir normų DWA-A 116-2, ir DIN EN 1091 standartų.
Kompaktinės vakuumo stotys gali būti mobilios, pristatomos iš anksto sumontuotomis ir specialiai skirtos mažoms vakuuminėms nuotekų sistemoms, kad aptarnauti mažą namų skaičių, esančių gyvenvietėse arba pramoniniuose pastatuose. Šiose specifikacijose kompaktinės vakuuminės stotys neaprašomos. Dėl kompaktiškos stoties taikymo turi būti susisiekta su vakuuminės sistemos tiekėju. Kompaktinės vakuumo stotys šiame projekte netaikomos. Tuo atveju, jei vakuumo stotyje grindys žemiau vietovės lygio, turi būti sumontuotas 40×40×30 cm gylio surinkimo šulinys, išdėstytas žemiausiame grindų lygyje. Tranšėja turi būti iškasta išilgai pastato vidinių sienų ir sujungta su šiuo šuliniu. Vienas (1) 65 mm vakuuminės nuotekų sistemos vožtuvas kartu su reguliatoriumi/davikliu turi būti sumontuoti, kad išsiurbtų visą grindų drenažą, t.y. susikaupusį šulinyje skystį.
Kad išvengti bet kokių elektrinės ar mechaninės įrangos gedimų, vakuumo stoties kambario temperatūra turi būti išlaikoma žemiau 35°C. Be to, reikalinga kambario ventiliacijos sistema arba oro kondicionavimo sistema.
4.5.2 Darbų apimtys
Pagal pateikiama projektą, Rangovas turi patiekti visą darbo jėgą, medžiagas ir įrangą, reikalingą užbaigti autonominės vakuumo stoties statybai, kaip aprašyta čia ir parodyta planuose. Vakuumo stoties įranga turi būti pajungta prie įeinančio ir išeinančio vakuuminės nuotekų sistemos tinklų. Pastatai, vakuumo/siurbimo įranga, vožtuvai, tiltinis kranas ir statybinis plienas, PE, PVC ir kalūs geležiniai vamzdynai, instaliacija, reguliatoriai, kambario ventiliavimo sistema arba oro kondicionavimo sistema (pasirinkus), elektrinė įranga, biofiltras (pasirinkus) ir kiti reikmenys turi būti suteikti rangovo, kad atlikti pilną vakuumo stoties parengimą darbui.
Rangovas turi gauti iš anksto pagamintas ir gamyklos patikrintas vakuumo talpas, nuotekų siurblius, valdymo skydelį ir vakuuminius siurblius, kaip nurodyta sistemos tiekėjo. Rangovas iš vakuuminės sistemos tiekėjo turi gauti visus vamzdynus, vožtuvus, elektrinę ir valdymo įrangą, reikalingą įrangos pajungimui.
Rangovas turi sumontuoti ir pajungti vakuumo stoties įrangą taip:
Įėjimo vakuumo elektros tinklas (-ai);
• Išėjimo elektros tinklas;
• Išėjimo vakuuminio siurblio išleidimo oro kanalas (-ai);
• Vakuuminio siurblio įsiurbimo kanalas tarp talpos ir vakuuminio siurblio;
• Nuotekų surinkimo šulinio vožtuvas rūsyje;
• Elektros tiekimo šaltinis ir elektros laidų tiesimas tarp valdymo skydelio ir elektros skirstymo dėžių, esančių ant įrangos.
Rekomenduojama, kad rangovas pasamdytų sistemos tiekėją elektros ir mechaninės įrangos montavimui ir užsakant vakuumo stotį bei išankstinių sąlygų sąrašą, paremtą tiekiama sistema.
4.5.3 Statymas
Rangovas turi sumontuoti vakuumo stoties įrangą vakuumo stoties pastate kaip parodyta techninio projekto planuose.
4.5.4 Vakuuminės talpos
Konstrukcijos, sienų plonumas, projektas ir darbinis slėgis, o taip pat jo našumas bei vakuuminių talpų tūris turi būti nustatomi naudojimui, remiantis DWA-A 116-1 arba lygiaverčiais vakuumo stoties projektavimo kriterijais. Pagrindiniai parametrai yra pateikti projekte.
Talpos turi būti pristatyti reikiamu kiekiu ir purkštukų, čiaupų dydžiu, kaip parodyta planuose. Vakuuminio vožtuvo gamintojo aikštelėje talpa turi būti paruoštas, remiantis Europos standartais arba panašiais vietiniais reikalavimais.
Talpos turi būti padaryti iš plieno, apdoroti šratų srautu ir nudažomi taip:
Iš vidaus:
Vienas (1) sluoksnis dažomas epoksidiniu gruntu ir du (2) sluoksniai - epoksidinių dažų. Arba
Nanotechnologinis padengimas.
Iš išorės:
Vienas (1) sluoksnis dažomas epoksidiniu gruntu ir vienas (1) sluoksnis - epoksidine apdaila. Purkštukai, jungiantys vakuuminio vamzdyno sistemą, sąsajos elektros kabeliams lygio žymėjimui ir slėgio davikliai turi būti pagaminti iš ST 37, remiantis DIN 17000. Transportavimo ir pristatymo metu, indas turi turėti visus aklidangčius ir prieinamas sandarias jungtis.
Dviejų mažesnių talpų montavimo pranašumas, lyginant su dideliais vakuuminiais indais, yra jų kasmetinio valymo bei techninio aprūpinimo būtinumas.
Vakuuminių talpų tipiški skersmenys yra 2.0 ir 2.5 metrai. Talpa skiriasi pagal individualius vakuumo stoties poreikius. Tipiški išmatavimai svyruoja nuo 5 iki 20 m3. Galimi ir didesni išmatavimai.
4.5.5 Vakuumo siurbliai
Vakuumo siurblių dėka vakuumo induose ir nuotekų sistemoje susidaro vakuumas. Turi būti naudojami daugiakanaliai (multiple tipo) tipiniai vakuuminiai siurbliai, įskaitant atsarginį siurblį.
Bendras vakuumo siurblių įsiurbimo našumas turi viršyti oro srauto reikalavimus esant didžiausiam nuotekų debitui.
Tipas, paslankumas ir dydis turi būti nustatomi remiantis DWA-A 116-1 arba lygiaverčiais vakuumo stoties projektavimo kriterijais. Apskritai, yra naudojami tik rotoriniai (su tepalu arba be jo) vakuumo siurbliai su visomis būtinomis dalimis.
Dėl žemesnės pradinės energijos išeikvojimo, pirmenybė teikiama multiple tipo rotaciniams siurbliams konstrukcijos mažesnės talpos siurbliams, nei didesnės talpos „Skysčio žiedo" arba ežektorinio tipo siurbliai nėra priimtini dėl didesnių energijos ir vandens sunaudojimo išlaidų. Rotaciniai vakuuminiai siurbliai, veikiantys be alyvos, turi pirmenybę prieš tuos, kurie dirba naudojant alyvą.
Vakuuminiai siurbliai turi pasiekti maksimalų 95 kPa vakuumą jūros vandens lygyje ir taip pat nuosekliai veikti vakuumuose nuo 65 iki 85 kPa. Variklis turi būti 230/400 voltų, 3 fazių, 50 arba 60 Hz. Kiekvienas variklis turi būti pajungtas laipsniniam paleidimui, suteikiančiam mažiausiai 12 kartų paleidimų per valandą dažnį. Siurbliai turi būti vėsinami oru.
Nusidėvėjusios dalys turi būti atskiriamos nuo siurbimo kameros, kas leidžia rečiau remontuoti ir prailginamas siurblio eksploatavimo laikas.
Vakuuminis siurblys turi turėti tikrinimui skirtą vožtuvą, apsaugantį nuo oro grįžtamojo srauto, kai siurblys išsijungia. Izoliacijos vožtuvai iš įsiurbimo ir slėgio pusių turi būti tiekiami, remiantis planais.
Kad apsaugoti siurblius ir išvengti gedimų, vietose, kur karštas ir drėgnas klimatas, drėgmės surikimo trapai ir smėlio filtrai turi būti sumontuoti papildomai prie standartinės siurblių įrangos.
Vakuuminių siurblių įsiurbimo kanalai turi būti pajungti prie viršutinės vakuuminio indo dalies kaip parodyta planuose.
Išmetamas iš vakuuminių siurblių oras turi būti išleistas per vamzdyną į pagal laiką reguliuojamą sistemą (biologinis filtras, aktyvuotos anglies filtras). Užsikimšimo atveju, išmetimo vamzdyno sistemoje oras turi būti pernešamas aplenkiamaisiais kanalais ir išleidžiamas iš pastato per avarinę angą, esančią ant stogo.
Kiekvienas siurblys ir variklis turi būti su gamyklinės charakteristikos lentele, nurodančia modelį, serijinį numerį, galingumą, įtampą, srovės stiprumą amperais, greitį, izoliavimo tipą, rėmo numerį ir sustabdyto elektros variklio srovę.
4.5.6 Nuotekų pakėlimo siurbliai
Pakėlimo siurbliai perkelia susikaupusias nuotekas iš vakuumo talpos į nuotekų valyklą arba į kitą nuotekų sistemą (pagrindinė nuotekų sistema, pakėlimo stotis ir t.t.).
Montuojami mažiausiai du, atsparūs užsikimšimui nuotekų pakėlimo siurbliai (turi būti vienas darbinis ir vienas atsarginis nuotekų siurblys) ir kiekvienas turi užtikrinti 100% projektinį našumą. Siurbliai turi būti panardinami ir montuojami talpos viduje.
Kiekvienas siurblys turi būti turėti darbo ratą (propelerį), atsparų užsikimšimams, dviejų kanalų, pagaminta iš ketaus, su siurblio sparnuotės apsaugos tinklu, statiškai ir dinamiškai subalansuotu, galinčiu praleisti 75 mm skersmens daleles, suderintu ir apsaugotu, priveržtu smūgiams atsparaus plieno velenu. Siurbliai turi būti patikrinti angas patikrinimui ant išmetimo korpuso.
Siurbliuose turi būti įtaisyti dvigubi mechaniniai veleno tarpikliai. Kad užtikrinti hermetišką lengvo sutepimo padavimą arba filtruotą siurblio skystį į sandarią kamerą, slėgio daviklis turi būti sumontuotas ant kiekvieno siurblio ir pajungtas prie sandarios kameros.
Siurblio gamintojas turi patvirtinti, kad jo siurbliai yra tinkami naudoti montuojant juos į vakuuminę nuotekų sistemą.
Kiekvienas siurblys gali turėti ne mažiau kaip 25 mm skersmens PVC vakuuminio išlyginimo kanalą. Šis kanalas turi pasileisti nuo kiekvieno siurblio išmetimo pusės į vakuuminį nuotekų surinkimo indą. Rutuliniai ventiliai turi būti sumontuoti ties siurblio pajungimu prie sukaupimo talpos.
Siurblio varikliai turi būti 230/400 voltų, 3 fazių, 50 arba 60 Hz (su perkaitimo apsauga ir drėgmės davikliu, esančiu variklio apvijoje).
4.5.7 Vakuumo stoties vamzdynas
Šis elementas apima vamzdyną, vožtuvus, instaliaciją, vamzdžių atramas, įrenginio armatūrą, drenažą ir kitą darbą, siejamą su pilnu montavimu.
Vakuuminio vamzdyno sistema vakuumo stotyje apima visus atliktus priedus, remiantis DIN 8061/8062 arba lygiaverčiu standartu. Visos ypatingos dalys, tokios kaip alkūnės, T- formos dalys ir t.t., o taip pat ir visos tvirtinimo medžiagos ir visi reikalingi vožtuvai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Montavimas atliekamas pastate, remiantis pridėtais projekto brėžiniais.
Vakuuminės surinkimo stoties vamzdynas turi apimti visus vamzdynus surinkimo stotyje, pajungtus prie vakuumo talpos, vakuuminių siurblių, išmetimo siurblių ir jungtinių drenažų kanalų.
Kad išvengti nuslinkimo ir vibracijos, vamzdynas turi būti atitinkamai paremtas. Taip pat reikia numatyti ištuštinimą, nusausinimą.
Visos uždarymo sklendės naudojamos vakuumo stotyje turi būti gumuotos pleištinės sklendės. Atbuliniai vožtuvai, taikomi nuotekų pakėlimo siurbliams turi būti su išorine svirtimi ir svareliu, kad užtikrinti tinkamą uždarymą. Ketaus lydinio vožtuvai turi turėti užveržiamą varžtais horizontalų atnaujinamą atraminio paviršiaus tipo dangtį.
Vakuuminis paskirstymo vožtuvas turi būti sumontuotas ant kiekvienos vakuuminės nuotekų sistemos prieš vakuumo talpą. Valoma sandarinimo pertvara turi būti naudojama su visais jungiamaisiais davikliais.
4.5.8 Lygio nustatymas
Vakuuminių ir perdavimo siurblių veikimas yra valdomas per PLC (programmable logic controller - angl.), naudojantis programine įranga, tiekiamą iš tiekėjo ir suprojektuotą tam, kad užtikrinti optimalų, kontroliuojamą, remiantis reikalavimais veikimą.
Įranga lygio nustatymui daugiausia turi valdyti tokias funkcijas, skirtas vakuumo talpoms:
Lygio reguliavimo sistema kiekvienai vakuumo talpai, apima:
Vieną analoginį lygio reguliatorių arba 4 skysčio lygio matuoklius, skirtus kiekvienai talpai su reikiamais pajungimo kabeliais prie skirstomojo skydo/valdymo skydelio, esančio pastate, pasiruošusiame tokioms operacijų programoms:
• Nuotekų siurblys išjungta „OFF";
• Nuotekų siurblys įjungta „ON";
• Vakuumo išankstinis pavojaus signalas „pre-alarm";
• Vakuumas išjungta „OFF".
4.5.9 Vakuuminių siurblių valdymas
Vakuumo jungikliai ir/arba slėgio davikliai turi valdyti vakuuminius siurblius. Siurblio paleidimo ir sustabdymo parametrai reguliuojami valdymo skydelyje (PLC - programmable logic controller - angl.), paprastai vakuumo lygis stotyje svyruos tarp -60 kPa ir -50 kPa. Vakuuminiai siurbliai paleidžiami ir sustabdomi paspartinimo ir sulėtinimo režime.
4.5.10 Išmetimo siurblių valdymas
Skysčių lygio matuokliai ir arba skysčio lygio davikliai turi valdyti nuotekų siurblius. Paleidimo ir sustabdymo lygiai nuotekų siurbliams negali būti keičiami panelėje, kai naudojami lygio matuokliai. Skysčių lygiai gali būti reguliuojami valdymo skydelyje, kai naudojami analoginis skysčių lygio daviklis.
4.5.11 Vakuumo davikliai/slėgio davikliai
Vakuumo davikliai turi būti sumontuoti vizualiam vakuumo patikrinimui. Vienas (1) daviklis su skale nuo 0 iki 100 kPa vakuumas turi būti sumontuotas ant vakuumo linijos, einančios nuo vakuuminių siurblių iki vakuumo talpos.
4.5.12 Valdymo skydas
Turi būti tiekiamas standartinis elektros valdymo skydelis su visomis relėmis, starteriais, atskyrikliais, įrankiais, jungikliais, sensorinio ekrano panele, įvadais ir elektros laidų sistema, kad atlikti tokias funkcijas. Skydeliui reikia visų montavimo, atsižvelgiant į skydelio dydį, spalvą specifikacijų:
• Kontroliuoja ir blokuoja kontaktus dvejų (2) ar daugiau nuotekų siurblių procesus automatiškai arba rankiniame režimuose.
• Kontroliuoja ir blokuoja kontaktus dvejų (2) ar daugiau vakuuminių siurblių procesus automatiškai arba rankiniame režimuose.
• Kontroliuoja ir blokuoja kontaktus avarinio generatoriaus procesui.
• Kontroliuoja ir blokuoja aukšto lygio vakuuminių siurblių kontaktus.
• Teikia vietinį pavojaus signalą, esant aukštam nuotekų lygiui vakuumo inde, esant žemam slėgiui ir dingus elektros tiekimui.
• Teikia automatinį pagrindinį modemą (tele-paslaugų-modemas bendram pavojaus signalo pranešimui į telefono liniją).
• Teikia vakuumo indo slėgį, nurodant vakuuminio vožtuvo rezervuarą.
• Teikia sensorinę panelę parametrų nustatymui ir funkcijų peržiūrai (HMI).
• Teikia varikio valdymo sistemą PLC (programmable logic controller - angl.) dėka.
• Palengvina vartotojo ryšio naudojimą.
Tipiškas elektrinis valdymas apima:
• Vakuumo lygio kontrolė;
• Skysčio lygio kontrolė (tinkama naudoti buitinių nuotekų terpėje);
• Variklio starteriai su perkrovimais;
• Bendros paskirties relės;
• Automatinis siurblio darbo ciklo pakeitimas (kiekvieną kartą paleidžia kitą siurblį);
• Valandų matuoklis;
• Valandų skaičiavimas iki kito techninio aptarnavimo.
Papildoma įranga gali būti montuojama pasirinktinai, priklausomai nuo parinktos sistemos specifikos. Turi būti numatyti atskiri jungikliai kiekvienam vakuuminiam ir nuotekų siurbliui. Jeigu nėra nurodyta kitaip, turi būti pateikiami „minkšto" paleidimo variklio starteriai ir pagalbiniai komponentai, kurie atitinka gamintojo standartines medžiagas, suprojektuotas ir sukonstruotas, remiantis paskelbta gaminio informacija ir kaip reikalaujama pilnam montavimui.
Pilni įtampos vienapusiai starteriai:
Suteikia pilnus įtampos vienapusius kintamosios srovės starterius, turinčius elektrinio tipo starterius ir dydžių kategorijas. Starteriai turi būti aprūpinti blokuojančiomis perkrovos relėmis, atjungiamomis rankiniu būdu.
Jeigu nėra nurodyta kitaip, visi išmatavimai, kontrolė ir įrankių nustatymai, elektros laidų tiesimas ir testavimas turi būti atliekami remiantis Lietuvos respublikos elektros įrangos montavimo ir bandymo standartais. Jei išorės temperatūra viršija 30°C, jungiklių skydeliui ir vakuumo stočiai reikalingas oro kondicionavimas arba pastovus ventiliavimas.
4.5.13 Gamyklinis testavimas
Vakuumo stoties įranga turi būti testuojama gamykloje su iš anksto atliktu valdymo įrangos kalibravimu (jei taikoma). Vakuumo stoties įranga (siurbliai, vožtuvai ir valdymo skydelis) turi būti hidrauliškai (slėgiu arba vakuumu) išbandyti dėl nutekėjimo ir tinkamo veikimo.
4.5.14 Vožtuvo kontrolės sistema
Techninio aptarnavimo tikslais galima tiekti sistemą su vožtuvo kontrolės sistema (jei tokia galimybė numatyta sutarties sąlygose) kiekvienai surinkimo kamerai.
Vienguba kamera yra pajungta prie vakuumo stoties paslėptais kabeliais NYY tipo, 5×1,5 mm ir 7×1,5 mm2 skerspjūvio kai tinklo ilgis iki 6 km, priklausomai nuo kamerų skaičiaus. Tuo atveju, jei tinklas yra ilgesnis skerspjūvis didinamas iki 2,5 mm2 dėl kabelio atsparumo.
Kontrolės sistema susideda iš tokių pagrindinių komponentų:
Centrinėje stotyje (valdymo skydelis):
• Centrinė kontrolės stotis su vienu nuotekų vakuuminio vožtuvo rezervuaru ir PLC (programmable logic controller - angl.) ;
• Vizualizacija (regimasis vaizdas) ant sensorinės panelės vakuumo stotyje;
Nuotekų vakuuminio vožtuvo kameroje:
• Vienas perdavimo modulis su priedu (vožtuvo kameroje);
• Perdavimo kabelis iš ir į modulį (vožtuvo kameroje);
• Plūdinis jungiklis (kameros nuotekų vakuuminio vožtuvo šulinyje);
• Vakuuminis vožtuvas su hermetizuotu plokšteliniu kontaktu (vožtuvo kameroje).
Kontrolės sistema kontroliuoja kiekvieną nuotekų vakuuminio vožtuvo kamerą. Tokie signalai gali būti gaunami iš surinkimo kameros (arba iš kiekvieno vožtuvo):
• Vožtuvo atidarymas stringa;
• Aukštas nuotekų lygis surinkimo šulinyje (pvz., dėl užsikimšimo arba vožtuvo gedimo);
• Gedimas signalo modulyje.
Visi signalai yra tipiškai apibendrinami bendru pavojaus signalu. Tačiau, kiekvienas pavojaus signalas gali būti perduodamas atskirai. Pavojaus signalai turi būti perduodami realiu laiku.
4.5.15 Biofiltras kvapų sumažinimui
Rangovai turi numatyti biofiltrą šalia vakuumo stoties kvapų pašalinimui. Kvapų bei dujų išskyrimas iš vakuumo stoties gali sukelti kaimynų nusiskundimus arba vietinių aplinkos oro kokybės standartų viršijimą. Biofiltravimas - tai paprasta ir nedaug kainuojanti technologija, rekomenduojama vakuuminės sistemos tiekėjo, tačiau tai nėra vakuuminės sistemos dalis.
Biofiltras - tai paprasčiausia organinė medžiaga, dažniausiai komposto ir medžių skiedrų mišinys, išdėstomas skirtingame betono konstrukcijos gylyje. Oras per biofiltrą suspaudžia mikrobus ant organinės medžiagos ir paverčia kvapą turinčias dujas į anglies dioksidą ir vandenį.
Biofiltro efektyvumas pirmiausia yra laiko ir bekvapio oro funkcija ir filtro medžiagų drėgmė.
Suveikimo laikas yra biofiltro konstrukcijos dalis, nepaisant to, kad drėgmės turinys yra gero tvarkymo funkcija. Biofiltro dydis pirmiausiai priklauso nuo oro, kurį reikia išvalyti, kiekio.
Biofiltro konstrukcija gali būti atlikta konsultuojant inžinieriams, tačiau vakuuminės sistemos tiekėjas gali rekomenduoti tipiško naudojimo pavyzdžius iš jau egzistuojančių projektų.
Tipinis biofiltras susideda iš tokių komponentų:
• Betono struktūros;
• Žvyro sluoksnio;
• Plastiko vamzdžių oro paskirstymui;
• Orą pralaidaus trikotažinio audinio;
• Mulčio sluoksnio.
Drenažo vanduo iš biofiltro negali sunktis į žemę. Jis turi būti kaupiamas ir drenuojamas į nuotekų sistemą. Jei tiesioginis pajungimas prie nuotekų vamzdžio negalimas, drenažas gali būti išsiurbiamas į vakuumo indą arba vakuuminio vožtuvo kamerą. Šiuo atveju turite pasikonsultuoti su vakuuminės sistemos tiekėju.
lentelė. Biofiltro dydžiai.
Paprastai, atsarginiai siurbliai neįtraukiami į šiuos skaičiavimus. Tai reiškia, vakuuminės stoties su trimis vakuuminiais siurbliais su kiekvienu iš jų 250 m3/h įsiurbimo našumas išviso būtų tik 2×250m3/val. = 500m3/val.
Išnašos
Atšakos ar namo išvadų linijos yra paskutiniai keli metrai vamzdžio nuo surinkimo šulinėlių iki kito vakuuminio nuotakyno vamzdžio ir padarytos iš dn90mm vamzdžių
Posūkiai, kurių kampas ≥ 90 ° turi būti padaryti iš mažesnio kampo alkūnių
Įprastiniai fitingai gali neatitikti kai kurių reikalavimų vakuuminei sistemai, išskyrus atvejus kai gamintojas patvirtina, juos galima naudoti.
Reguliavimai atliekami griežtai pagal sistemos tiekėjo nurodymus.